v0.57 GW

Aquila chrysaetos
[Accipitriformes • Accipitridae]  (Clements)
LT Kilnusis erelis
EN Golden Eagle
DE Steinadler
RU Беркут
SE Kungsörn
LV Klinšu ērglis
FR Aigle royal
Statusas

Lietuvos Raudonoji Knyga: 1(E)

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšis Lietuvoje išnaikinta.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
RRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRR
Apibūdinimas

Didžiausias Aquila erelis, maždaug pusantro karto didesnis ir 75 proc. ilgesniais sparnais už paprastąjį suopį. ♀ penktadaliu sunkesnė ir kiek didesnė už ♂. Didelis, galingas erelis išsikišusia galva, dideliu snapu, ilga, plačia uodega. Suaugusio apdaras beveik vienspalvis tamsiai rudas viršuje, auksiniu viršugalviu ir sprandu. Jauniklių apdaras margesnis, baltu antuodegiu ir baltomis dėmėmis sparnų centruose.

Jaunikliai painiojami rečiau; kiti plėšrūnai panašiu apdaru yra daug mažesni ir lieknesni tūbuotieji suopiai, kurių kūnas ne toks vienspalvis ir sparno raštas ir atspalviai kiek kitokie, ir stepiniai suopiai, kurių išorinė sparnų pusė blyškesnė, o uodega vienodai blyški. Suaugę gali būti painiojami su kitais suaugusiais Aquila ereliais (dauguma tamsiai rudi), bet atpažinti galima: sklandančio sparnai šiek tiek pakelti (visi kiti Aquila ereliai sklando ir sklendžia sparnus laikydami beveik horizontaliai ar truputį palenktus žemyn); dideli ir sparnų pagrindas kiek siauresnis; kūnas ir sparnų priekis tamsesni už plasnojamąsias plunksnas (iš karto galima atmesti mažąjį erelį rėksnį). Jūrinis erelis panašus, bet struktūra ir laikysena skiriasi (trumpesnė uodega, labiau išsikišusi galva, mažiau S forma išlinkęs galinis sparnų kraštas). Skrenda galingai, grakščiai. Ilgai sklandydamas, sparnus gali laikyti kiek mažiau iškėlęs, gali būti laikomi horizontaliai. Ilgų, gana plačių sparnų galinis kraštas eina S formos linija (dėl labiau išsikišusių antrinių plasnojamųjų plunksnų). Atvirame skrydyje plasnoja giliai ir galingai, trumpos mostų serijos (maždaug 6–7) keičiamos sklendimu. Elegantiškiausias iš visų didžiųjų plėšrūnų, didingų proporcijų, sklandymo meistriškumu neprilygstamas. Ant žemės laikysena gana horizontali, galva laikoma iškelta.

Buveinė

Gyvena kalnuotose vietovėse, rytiniame paplitimo ruože - žemumų miškuose ar drėgnose vietose, kurios nėra tankiai apgyvendintos ir yra (nors iš dalies) netrikdomų vietų. Dažniausiai apsigyvena vidutinio klimato juostose, bet gyvena ir šiauriniuose kraštuose, stepėse, Viduržemio jūros regionuose ir net dykumose, nors daugelyje šių vietų jau yra žmogaus išnaikintas. Išgyvena net ten, kur grobio yra mažai - dėl savo gebėjimo ilgą laiką medžioti didelėse teritorijose, mažos konkurencijos ir dėl to, kad nėra reiklus grobio rūšiai. Buveinėse turi būti saugios atsarginės lizdavietės, reikalingos poilsiui, nešant į pagrindinį būstą gana sunkų grobį. Kalnuose šios lizdavietės dažniausiai įrengiamos uolų atbrailose ar įtrūkimuose, po kabančiomis uolomis ir apsaugotos nuo pavasarinių sniego griūčių, bet jei yra tinkamų medžių, naudojami jie, ypač rytiniame paplitimo ruože.

Panašios rūšys