v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Dydžiu prilygsta juodakrūčiui bėgikui, tik siluetas plonesnis, o kaklas, snapas ir kojos ilgesni. Lieknas bėgikas aukštai iškelta galva, panašus į didesnius juodakrūčius bėgikus, tik švaresniu ir ilgesniu antakiu (išskyrus vasarinį apdarą). Skrendantis lengvai atskiriamas nuo giminingų rūšių. Veisimosi apdaras tamsiai raudonas, kaštoninis; žieminis - pilkas ir baltas, daug švaresnis už juodakrūčio bėgiko. Jauniklių apdaras pelenų spalvos ir baltas, rausvai ruda krūtine, viršus pamargintas blyškiais 'žvyneliais'.
Iš toliau suaugęs veisimosi apdaru panašus į islandinį bėgiką ar plokščiasnapį plaukiką, bet supainioti sunku, jei matomi snapas ir kojos arba stebimas skrendantis. Rudenį ir žiemą, ant žemės ir vandenyje paukštis gali būti painiojamas tik su juodakrūčiu bėgiku. Juodakrūčio bėgiko jauniklių antakis yra blyškus, mažesnis kontrastas tarp jo ir viršugalvio ar skruostų, rudesnis viršus, trumpesni sparnai ir, svarbiausia, blyškesnė, pamarginta krūtinė ir šonai. Viršaus žvynuotumas matomas mažiau, nei lenktasnapio bėgiko apdare. Juodakrūtis bėgikas ilgu snapu nėra toks aukštas, galva ne tiek iškelta ir kaklas trumpesnis.
Peri tolimose šiaurinėse pakrantėse ir Arkties vandenyne esančiose Sibiro salose - tundroje, kur trumpos vasaros metu tirpstantis įšalas gausiai sudrėkina žemę. Atšiauriose vietose neauga krūmai, o žemėje susidaro daugybė balučių ir tvenkinukų, prie kurių paukštis ir mėgsta perėti. Kai tik jaunikliai pradeda skraidyti, persikelia į jūrų ar upių pakrantes.
Migracijos metu sustoja prie dumblinų ar smėlėtų pakrančių jūrų įlankose ar prie kitų seklių vandenų. Žiemos metu Afrikoje dažnai lankosi jūrų pakrantėse, įlankose, prie negilių sūraus vandens telkinių, vidaus ežerų ir upių pakrantėse.