v0.57 GW

Certhia familiaris
[Passeriformes • Certhiidae]  (Clements)
LT Liputis arba Eurazinis liputis
EN Eurasian Treecreeper arba Treecreeper
DE Waldbaumläufer
RU Обыкновенная пищуха arba Пищуха
SE Trädkrypare
LV Mizložņa
FR Grimpereau des bois
Foto/balsas
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 70000-100000

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++++++++++++++
Apibūdinimas

Galva ir kūnas panašaus dydžio, kaip karetaitės, tik visumoje aiškiai didesnis dėl ilgesnio lenkto snapo, ilgesnių, irklo formos sparnų ir žymiai ilgesnės standžios, 'apspurusios' uodegos. Mažas, primenantis pelę, kopinėjantis kamienais ir kelmais žvirblinis, ilgu, lenktu snapu. Beveik visas rudas viršuje ir baltas apačioje, tik stebint iš arti matomas ilgas baltas antakis (nuo snapo link pakaušio), blyškiai baltai pamarginta ar pabrūkšniuota nugara, baltais brūkšniais pažymėtais sparnais ir rusvu antuodegiu.

Išskyrus tas vietas, kur geografiškai atskirtos lipučių ir sodinių lipučių gyvenamosios vietos, kitur šias dvi rūšis atskirti arba labai lengva (jei girdimas paukščio balsas), arba neįmanoma (jei paukštis stebimas iš toliau ir tyli). Reiktų atidžiai išanalizuoti ne tik apdarą, bet ir kūno sudėjimą, balsą, įpročius ir elgesį. Dėl to daugelyje šalių atsargiai vertinami šių rūšių užskrendančių paukščių stebėjimai. Šiaurės ir centrinėje Europoje gyvenantys familiaris porūšio lipučiai yra blyškesni ir (svarbiausia) švelniai lenktas snapas yra santykinai trumpas, kokio neturi nė vienas sodinio lipučio porūšis; pastarasis atrodytų 'nutriušęs' ir menkai išmargintas bei turėtų santykinai ilgą ir gerokai užlenktą snapą.

Skrydis labai išskirtinis, smarkiai mojuojant sparnais (lyg drugelis), keičiant mojavimą kritimu ir posūkiais išskleidus ar suglaudus sparnus prieš pat nusileidžiant ant medžio; skrydis atrodo silpnas, banguotas ir netolygus, tarsi nešamas vėjo, jei skrenda tolesniais atstumais. Elgesiu ant medžio primena pelę; mažais šuoliukais, pasiremdamas uodega, kyla kamienu aukštyn.

Buveinė

Griežtai miško paukštis. Ieškodamas maisto, šokinėja beveik visų rūšių brandžių medžių kamienais, tų, kurie daugiau ar mažiau auga vertikaliai, ne per toli vienas nuo kito ir padengti žieve, kurioje yra plyšių, atplaišų. Kartais ieško gyvų organizmų kelmuose ar medžių viršūnėse, retsykiais sienose, žolėtoje žemėje. Tose vietose, kur gyvena ir sodiniai lipučiai, dažniau aptinkamas spygliuočių medžiuose. Mėgsta lapuočius miškuose, parkuose, dideliuose soduose (net ir miestuose). Prižiūrimuose miškuose apsigyvena retai, nes juose medžiai nupjaunami anksti ir pažeistos žievės, kur galėtų maitintis ar susisukt lizdą, lipučiai randa mažiau.

Panašios rūšys