v0.57 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Mažesnis ir lieknesnis už jūrinį kirliką, bet stambesnis už upinį kirliką, ilgesnėmis kojomis už abudu. Mažas, gana blyškus kirlikas, apdaru skrendantis panašus į jūrinį kirliką, tik uodegos šonai dar baltesni, mažiau išmarginta galva ir krūtine, dažniausiai neturi pilno 'žiedo', tik tamsias juosteles krūtinės šonuose. Kojos tamsiai pilkos. ♂ veisimosi apdaras rausvai rudu sprandu, juodu viršugalviu ir balta kakta. Žiemos apdaru ♂ ir ♀ daug blyškesne galva, juodos juostelės šonuose pašviesėja. Jaunikliai dar blyškesni, be juodų žymių.
Greitai atpažinti sunku, nes ir upinio, ir jūrinio kirliko jaunikliai tamsesnėmis kojomis iš toliau atrodo panašiai. Ilgiau stebint, pažinti lengviau, nes skiriasi juodakojo kirliko elgesys. Blyškesnis apdaras, kompaktiškesnis siluetas, aukštesnė laikysena, greitesnis ir grakštesnis bėgimas būdingas juodakojui kirlikui. Skrendančio siluetas kompaktiškesnis už jūrinio kirliko, trumpesne uodega. Eisena greita; bėga, tarsi ilgomis kojomis mindamas 'dviračiu'; kartais net atrodo, kad gali pargriūti.
Peri šiltesnėse vidutinio klimato srityse, Viduržemio jūros regione ir stepių zonose, dažniausiai - pakrantėse, nors vengia atvirų vandenyno pakrančių. Taip pat peri sausumos plokštumose prie ežerų, įlankų, daubų, pilnų vandens - ypač tose vietose, kur didelis druskingumas ar cheminė tarša neleidžia augti augalams.