v0.57 GW

Charadrius morinellus arba Eudromias morinellus
[Charadriiformes • Charadriidae]  (Clements)
LT Mornelis arba Eurazinis mornelis
EN Eurasian Dotterel arba Dotterel
DE Mornellregenpfeifer
RU Хрустан
SE Fjällpipare
LV Morinela tārtiņš
FR Pluvier guignard
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
RRRR
Apibūdinimas

Mažesnis už dirvinį sėjiką, trumpesniu, ne tokiais smailais sparnais ir uodega, trumpesniu, plonesniu snapu. Vidutinio dydžio, aiškiai kompaktiškas sėjikas; skrydžio metu kūno stambumas ir užapvalintos uodegos plotis, lyginant su sparno plotu didesni už giminingų rūšių. Apdaras gana margas, ♀ veisimosi apdaras ryškesnis. Vasarą suaugusių veidas ir antakis balti, kontrastuojantys su juodu viršugalviu ir sprandu; rausvai pilka krūtinė ir viršus, šviesiai rusvais kraštais 'žvynais' aplipintais sparnais; siaura juoda ir platesne balta juosta krūtinės apačioje; rudu, pereinančiu į juodą pilvu, baltu pauodegiu. Žiemą suaugusių ir jaunų paukščių apdaras daug pilkesnis, iš vasaros apdaro požymių telieka blyški juosta krūtinėje ir antakis; viršus vis dar gražiai 'žvynuotas'. Skrendančio, vasarą matomas tamsus pilvas, rudenį ir žiemą - tamsi krūtinė.

Veisimosi apdaru nesupainiojamas; žiemos apdaru ir jauni paukščiai painiojami su dirviniu sėjiku. Stebint iš arčiau ar ilgesnį laiką, mornelio apdare nesimato geltonų 'blizgučių' viršuje ir juostos sparne (dirvinio sėjiko požymiai), matosi blyškus ruožas krūtinėje, ryškesnis galvos ir veido raštas, blyškiai geltonos (ne pilkos) kojos. Skrenda staigiai, stipriai ir greitai plasnodamas, bet sunkiai, nei dirvinis sėjikas, sparnai atrodo mažesni. Būriai leidžiasi, skriedami prie pat žemės. Gana jaukus, bet dieną sunkiai pastebimas; maitinasi dažniausiai naktį.

Buveinė

Peri arktinėje tundroje ir arktiniuose kalnuose, dažnai šaltose, vėjuotose, drėgnose, apsiniaukusio oro ar rūko sąlygose. Kartais apsigyvena žemyno salose, jūrų, ežerų ir upių pakrantėse. Dažniausiai mėgsta atviras ir erdvias, mažai augalais apaugusias ar visai be jų aukštumas, kalnų keteras - vietas, kuriose yra didesni atviro akmens plotai.

Po perėjimo ir pavasarį mėgsta sustoti mažomis grupėmis pakrantėse. Šios vietos turi būti atviros ir plokščios, be medžių, atviros žemės ruožai turi kaitaliotis su neaukštais augalais apaugusiais plotais, viržynais, pūdymais ar nesenai suartais skurdžios žemės plotais. Žiemoja panašiose vietose, dažnai lankosi pusdykumėse, neintensyviai kultivuojamose žemėse ir krūmais apaugusiose stepėse.

Panašios rūšys