v0.57 GW

Chlidonias leucopterus
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Baltasparnė žuvėdra
EN White-winged Tern arba White-winged Black Tern
DE Weißflügelseeschwalbe arba Weißflügel-Seeschwalbe
RU Белокрылая крачка
SE Vitvingad tärna
LV Baltspārnu zīriņš
FR Guifette leucoptère
Foto/balsas
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 10-100

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++
Apibūdinimas

Panašaus dydžio, kaip juodoji žuvėdra, bet trumpesniu, bukesniu snapu, labiau statinaitės formos kūnu, apvalesniais sparnų galais, trumpesne, mažiau kirpta uodega; mažesnė, nors santykinai ir mažiau liekna už baltaskruostę žuvėdrą. Maža ir gana kompaktiška žuvėdra, dažnai primenanti mažąją žuvėdrą. Veisimosi apdaras beveik visas juodas, pagyvintas sidabro-baltos spalvos sparnais ir baltu antuodegiu, pauodegiu ir uodega; sparno apatinė pusė juoda, plasnojamųjų plunksnų galai blyškiai pilki. Jauniklių nugara rudai-juoda, kontrastuojanti su sidabriniais sparnais, plačia balta apykakle, baltu antuodegiu. Nesubrendę paukščiai ir suaugę žiemos apdaru skiriasi mažiau, bet jie blyškesni viršuje už juodąją žuvėdrą, o ant peties neturi jokių žymių.

Vasaros apdaru suaugę ir jaunikliai nesupainiojami. Pirmametis paukštis ir suaugęs žiemos apdaru yra panašus į juodąją žuvėdrą, skiriasi elgesiu ir polėkiu. To paties amžiaus paukščiai yra panašūs ir į baltaskruostę žuvėdrą, bet mažesni, mažiau puošniu apdaru, trumpesniu snapu, ne taip greitai skraido. Skrydis panašus į juodosios žuvėdros, tik plasnoja ne taip giliai ir skrenda tolygiau; gana apvalūs sparnų galai, statinaitės formos kūnas ir (kai kuriuo kampu žiūrint) apdaro raštas gali priminti mažąją žuvėdrą. Apvalesniais sparnais, bukesniu snapu, trumpesne ir kampuotesne uodega skiriasi nuo juodosios žuvėdros.

Buveinė

Peri vidutinio klimato juostoje nuo šiaurinių kraštų iki stepių ir Viduržemio jūros regionų. Dažniausiai apsigyvena natūraliuose užliejamuose laukuose ir pelkėtuose stovinčio vandens telkiniuose atvirose vietose - prie didesnių upių, ežerų, nendrėmis, viksvomis ir kitais drėgnų vietų augalais apaugusiais pakraščiais. Išperėjusi dažnai pasirodo jūrų įlankose, bet dažniausiai gyvena ir maitinasi prie upių, deltų, užliejamuose laukuose, prie ežerų; maitinasi ir žiogais, kitais vabzdžiais ant žemės.

Panašios rūšys