v0.68 GW
Lietuvos Raudonoji Knyga: 3(R)
IUCN Red List
Randami: LT
~ 2000-4000
Aiškiai mažesnė už visas jūrines Sterna žuvėdras, išskyrus mažąją žuvėdrą, trumpesne, ne taip aštriai kirpta uodega. Kiek mažesnė už baltaskruostę žuvėdrą, trumpesniais sparnais ir plonesniu snapu; panašaus dydžio, kaip baltasparnė žuvėdra, ne tokia kompaktiška, truputį siauresniais sparnais, ilgesne ir labiau kirpta uodega, ilgesniu, plonesniu snapu. Maža, liekna žuvėdra, nardančiu polėkiu. Veisimosi apdaras tamsiai melsvai pilkas, beveik juodas, kiek pašviesintas blyškiai pilka sparnų apačia ir baltu pauodegiu. Jauniklių ir suaugusių ne veisimosi apdaras margintas panašiai, kaip kitų Sterna, tik kiek tamsesnis viršuje; būdinga tamsesnė neaiški dėmė ant peties, kontrastuojanti su balta apačia.
Vasarą suaugę paukščiai nesupainiojami, kitu metų laiku skiriasi nuo panašių rūšių: (1) lieknesniu siluetu, ypač - ilgesniu ir plonesniu snapu, (2) tamsus ruožas sparno krašte ir nugaroje, suformuojantis jauniklių apdare T formą, (3) dažnai matomos juosvos dėmės ties pečiais, (4) dažniausiai vienspalviai pilki uodega ir antuodegis. Juodosios žuvėdros elgesys nepanašus į jūrinių žuvėdrų; migruojančios skrydis virš žemės tingus, veisimosi metu virš vandens telkinių skraido netolygiai, siūbuodama ir staigiai krisdama; polėkis ne toks tikslingas ir greitas, kaip kitų Sterna. Tačiau priekrantėse rudenį ir žiemą paukščių skrydis tampa panašesnis į Sterna, dažniau plazdena vietoje ir krinta, greičiau plasnodama; skrenda tiesiau. Dažnai plaukioja; uodega ir sparnų galai pakelti į viršų.
Peri vidutinio klimato juostoje, ežeringose vietose ar prie kalnų ežerų; stepių ir Viduržemio jūros regionuose. Peri vėsaus ir šilto klimato kraštuose, gana sausose zonose, kuriose sezono metu nebūna sniego ir šalnų. Dažniausiai apsigyvena prie gėlo ar sūraus vandens telkinių, maždaug 1-2 m gylio, nė per daug didelių ar itin siaurų, neapsuptų aukštais miškais. Vandenyje turi būti daug neaukštos, vandenyje augančios ar plaukiančios augalijos; žolės ar nendrės gali būti pjaunamos ir paliekamos vandenyje. Išperėjusi persikelia prie užtvankų, ežerų, nuotėkų šalinimo stočių, į įlankas, jūrų pakrantes ir migruoja nuo sausumos į jūrą ir atgal. Žiemoja Vakarų Afrikoje, jūrų pakrantėse, įlankose, lagūnose; kai kurios žiemoja giliau sausumoje.