v0.57 GW

Circus pygargus
[Accipitriformes • Accipitridae]  (Clements)
LT Pievinė lingė
EN Montagu's Harrier
DE Wiesenweihe
RU Луговой лунь
SE Ängshök
LV Pļavu lija
FR Busard cendré
Foto/balsas
Statusas

Lietuvos Raudonoji Knyga: 2(V)

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 200-300

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++
Apibūdinimas

Panašaus, kaip stepinės lingės ♀, dydžio, tik lieknesniu kūnu, siauresniais už javinę lingę sparnais. ♀ tik truputėlį didesnė už ♂. Liekna, siaurais sparnais, lengvais sparnų mostais, silpnesnio sudėjimo už javinę lingę. Jei matoma iš toliau ar iš apačios, panaši į ilgasparnį, ilgauodegį sakalą. Suaugęs ♂ pelenų pilkumo viršumi, balta sparnų apačia pamarginta juodais sparnų galais ir aiškiai matomomis juostomis sparnuose, rusvais ruožais balto pilvo šonuose. Suaugusi ♀ labai panaši į stepinės lingės ♀, o apdaru - ir į javinės lingės ♀, rudu viršumi ir šviesiai ruda, ruožuota apačia.

♂ primena javinės ir stepinės lingių ♂♂, bet lengvai atskiriamas iš tamsesnio, gana nešvaraus pilkumo apdaro (ypač aplink galvą), tamsių juostų abejose sparno pusėse, o iš arčiau - ir iš ruožuotų šonų ir pilvo. ♂ nuo stepinės lingės skiriasi ir tamsiai pilka krūtine, kontrastuojančia su baltu pilvu. ♀ ir jaunikliai labai panašūs į stepinę lingę, nuo kurios atskiriama pagal sparną (tik suaugusi ♀), iš veido ir apykaklės. Nuo stepinės lingės ♀ geriausia atskirti skrendančią, kai gerai matosi sparnai - kiek tamsesnė juostelė sparnų viršuje ant antrinių plasnojamųjų plunksnų; galinė tamsi juosta sparno apačioje yra vienodo pločio per visą ilgį (ne plonėjanti ir išnykstanti ant pirminių plasnojamųjų plunksnų, kaip stepinės lingės). Uodega ryškiai juostuota, matosi net ją suglaudus. ♀ ir jaunikliai labiau skiriasi nuo javinės lingės vienodesnio rudumo krūtine ir sparnų priekiu, lieknesniu sudėjimu, siauresniais, ilgesniais sparnais ir lengvesniu, primenančiu žuvėdras, polėkiu.

Buveinė

Pasirenka tarpines buveines tarp tų, kurias užima nendrinė ir javinė lingės. Paplitusi vidutinio klimato zonose, bet gyvena ir stepėse, Viduržemio jūros regionuose ir šiauriniuose miškuose. Dažniausiai apsigyvena plačių upių slėniuose, lygumose ir kalvotose vietovėse, besiribojančiose su ežerais ar jūromis. Palankiose sąlygose linkusi perėti nedidelėmis grupėmis, dažniausiai drėgnose vietovėse, kurios dažniausiai būna mažesnio ploto, nei priimtinos nendrinėms lingėms. Kitaip nei ši rūšis, įsikuria ir sausuose, ir drėgnuose laukuose (įskaitant ir dirbamus), kopose, viržynuose, durpynuose. Prisitaiko gyventi krūmokšniais (dygliakrūmiais) apaugusiose vietose, spygliuočių jaunuolynuose, kur dažnai susisuka lizdą, pelkėse, tarp viržių, ir netgi - javų laukuose. Polizdiniu laikotarpiu dažnai pasitraukia iš drėgnų vietų ir atitolsta nuo ežerų ar kitų vandens telkinių. Medžioja plotuose, kurie apaugę neaukšta ar reta augalija. Perėjimo metu reikalingos atokesnės vietos, apaugusios aukštesnėmis žolėmis arba aukšta, vandenyje augančia, augalija.

Panašios rūšys