v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
~ 1000-1500
Balta, didelė ir sunki gulbė apvalia galva, švelniai išlenktu ilgu kaklu, sparnai dažnai sudėti puslankiu, ilga smaila uodega, oranžinis snapas juodu pagrindu ir juodu gumbu viršuje. Abiejų lyčių apdaras panašus ir nekinta, išskyrus tai, kad ♂ snapo gumbas didesnis ir veisimosi metu dar padidėja.
Gali būti painiojama tik stebima iš labai didelio atstumo. Kitos baltos gulbės yra geltonais su juodu snapais, tiesesniais kaklais, sąlyginai betriukšmiais sparnų mostais. Jaunikliai rudesni apačioje už mažąsias gulbes ir gulbes giesmininkes, snapas tamsesnis. Vandenyje atrodo grakštesnė, lenktu kaklu ir žemyn nuleistu snapu, ant žemės juda lėčiau, nerangiai ir krypuodama. Kaip ir kitos gulbės, skrenda ištiesusi kaklą, plasnoja lėtai ir tolygiai; nuo kitų gulbių skiriasi tuo, kad sparnai skrendant savotiškai švilpčioja. Būriai dažniausiai skrenda išsirikiavę įstriža linija.
Paplitimo arealas nėra vientisas. Paplitusi vidutinio klimato zonose, kur gyvena ištisus metus. Persikelia gyventi iš natūralių vietų į žmogaus įtakojamas vietas; neabejotinai laukinės populiacijos Europos rytuose persikelia į domestikuotus vietinių gulbių būrius vakaruose. Paplitimo arealo rytuose gyvena poromis dideliuose atviruose ežeruose, kuriuose daug seklumų ir gausu augančių ar plūduriuojančių augalų; pietinių upių deltose. Dažnai apsistoja lėtos tėkmės upėse, jūros įlankose, dažniausiai šias vietas renkasi neperintys ir keičiantys apdarą paukščiai. Vakarų Europos populiacija apsigyvena žymiai arčiau žmonių ir dažnai būna priklausoma nuo dirbtinės kilmės vandens telkinių ir žmonių maitinimo. Apsigyvena net reguliuojamose tėkmėse, kanaluose, tvenkiniuose (įskaitant parkų tvenkinius), žvyro kasyklų vandens telkiniuose, užtvankose ir užliejamose pievose.