v0.57 GW

Emberiza schoeniclus
[Passeriformes • Emberizidae]  (Clements)
LT Nendrinė starta arba Svilsprāklītis
EN Reed Bunting arba Common Reed Bunting
DE Rohrammer
RU Камышовая овсянка arba Тростниковая овсянка
SE Sävsparv
LV Niedru stērste
FR Bruant des roseaux
Foto/balsas
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 80000-150000

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
+++++++++++++
Apibūdinimas

Dydis labai varijuoja: šiaurės vakarų Europoje vienos mažiausių (mažesnės ir lengvesnės už geltonąsias startas); vidutinio dydžio pietų Europos porūšiai ir didžiausios rytų Europoje bei Azijoje, kur yra panašaus dydžio į geltonąsias startas, su tokio pat ilgumo uodegomis; pūstos formos, snapo dydis taip pat didėja nuo šiaurės į pietus ir rytus. Vidutinio dydžio, gana didelė starta, aiškiai didele galva ir storakaklė (♂), gana ilgos formos ir išskirtiniu balsu. Veisimosi apdaru ♂ atpažįstamas iš karto dėl juodos galvos ir pagurklio, baltos apykaklės; poilsio apdaru ♂, ♀ ir jaunikliai rudi viršuje ir rusvi apačioje, gana gausiai išmarginti, bet neturi ryškių apdaro bruožų. Turi išskirtinį bruožą nervingai skėsčioti uodegą.

Veisimosi apdaru ♂ nesupainiojamas. Visi kiti apdarai (žinant ir geografines variacijas), suaugusių ♂, ♀ ir nesubrendusių nendrinių startų yra sunkiai skiriami, ypač, kai jos tyli. Panašios rūšys: šiaurinė starta (kiek mažesnė ir labiau kompaktiško sudėjimo, šviesiai rudu, ne pilkai rudu antuodegiu), mažoji starta (dažniausiai mažesnė, šviesiu akies žiedu, vientisai rudas, nedėmėtas skruostas). Krusčioja ir išskečia uodegą, parodydama baltas uodegos kraštų plunksnas. Teritoriškai ♂ dažnai toks pat įtarus, kaip ir geltonosios startos ♂, užplasnoja į nendrių ar kito aukštesnio augalo viršūnę patikrinti, bet ♀ (ir abi lytys žiemą) neįtarios, dažnai slepiasi žemės augalų paklotėje.

Buveinė

Plačiausiai paplitusi starta. Bet, nors ir plačiai paplitusi, gyvenamajai buveinei turi specifinių ekologinių reikalavimų: privalomas tankus ir vientisas žolių sluoksnis, kuris auga drėgnose dirvose. Vengia tankių uždarų miškų ir visai atvirų vietovių, plikų, uolėtų ar užšalusių paviršių, stačių šlaitų ir nesikuria visai šalia žmonių gyvenamų vietų. Tai, kad ji dažnai įsikuria prie šaltinių, upių, tvenkinių ar ežerų, daugiau lemia augmenija, kuri auga tose vietose, nei vandens telkinio būtinumas.

Įsikuria aukštose žolėse ir nedideliuose krūmokšniuose, randamuose pelkėtose vietose, besiribojančiose su sūraus ar gėlo vandens telkiniais, paprastai slėniuose ar žemumose. Kitos priimtinos vietos yra durpynai, drėgnos pievos su aukštom žolėm, nendrynais, krūmokšniais, pelkėtos vietos žolingose stepėse ir drėgni, žolėti kirtimai miškuose. Maisto gausa ir netinkamos konkurentams gyventi vietos taip pat lemia gyvenamosios vietos pasirinkimą. Kai kuriuose paplitimo arealuose pastaruoju metu apsigyvena sausesnėse vietose (jaunų spygliuočių plantacijose), sausose kalkėtose dirvose, netgi didelių kviečių laukų viduryje. Kad ir kur begyventų, po veisimosi sezono persikelia į sausesnes ir atviresnes vietas, laukus ar ežerų pakrantes, kopas - panašias vietas, kur paprastai gyvena kitų rūšių startos.

Panašios rūšys