v0.57 GW

Falco cherrug
[Falconiformes • Falconidae]  (Clements)
LT Taurusis sakalas
EN Saker Falcon arba Saker
DE Würgfalke
RU Балобан
SE Tatarfalk
LV Stepes piekūns
FR Faucon sacre
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
AA
Apibūdinimas

Kiek mažesnis už medžioklinį sakalą, bet didesnis už sakalą keleivį. Apdaras tamsiai rudas viršuje, dažniausiai be mesvo ar pilko atspalvio. Ant uodegos labiau matosi blyškios taškų dėmės, o ne juostos. Suaugusio galva kreminio atspalvio, neryškus veido raštas ir blyškus pauodegys, kuris kontrastuoja su gausiai dryžuota kūno apačia. Jauniklių (ir kai kurių suaugusių) sparno apačioje matosi tamsi juosta, kontrastuojanti su blyškiomis plasnojamosiomis plunksnomis.

Paukščius gana sunku atskirti nuo medžioklinio ar viduržeminio sakalo, o ne toks kresnas kūno siluetas ir polėkis atpažįstamas tik iš patirties. Medžioklinis sakalas didesnis, visas kūnas platesnis ir sunkesnis (ne tik krūtinė, kaip tauriojo sakalo), platesni sparnai ir uodega; ne tokia ryški sparno apačia, kaip daugumos tauriųjų sakalų. Viduržeminio sakalo panašus viršugalvis ir siluetas, tik ne toks stambus, siauresni sparnai (suaugusių sparnuose nesimato ryškios juostos sparno apačioje) ir tamsesnis veidas. Kai kuriuos nesubrendusius paukščius atskirti gali būti labai sunku. Reiktų atkreipti dėmesį į galvos raštą, sparno ir uodegos dryžuotumą ar dėmėtumą. Svarbu, kad tauriojo sakalo sparno apačia visuomet yra blyškesnė, beveik permatomomis plasnojamomis plunksnomis. Skrenda greitai ir galingai, medžioja gana žemai (panašiai kaip medžioklinis sakalas), staigiai neria žemyn link grobio. Judesiai atrodo tingūs, pagreitėja medžioklės metu, nors nėra toks aktyvus, kaip medžioklinis sakalas. Gali plasnoti vienoje vietoje.

Buveinė

Gyvena vidutinėse platumose, dažniausiai medžiais apaugusiose stepėse, plynose stepėse, kalnų papėdėse, kurios siekiasi ar persipina su miškais. Medžioja virš atvirų žolynų, drėgnose vietose, o kartais - ir kultivuojamuose laukuose, kur randa dienomis aktyvių mažų ir vidutinio dydžio graužikų, reikalingų išmaitinti palikuonims. Lizdus dažniausiai suka brandžiuose medžiuose. Gali medžioti per 20 km ar toliau nuo lizdo. Rytiniame arealo pakraštyje apsigyvena lygumose, kalnuose ar uolose ir lizdus susikrauna beveik visuomet ant akmenų, po uolų atbrailomis, uolų plyšiuose; kartais įsikuria keistose vietose, pavyzdžiui, išdžiūvusiuose šuliniuose. Dažniausiai grįžta į perėjimo vietą. Ne perėjimo metu medžioja įvairiose atvirose vietose, pakrantėse ar dykumose, nors retokai nuklysta iš saulėtų, mažai lietaus sulaukiančių, regionų.

Panašios rūšys