v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Aiškiai didesnis už sketsakalį, ilgesniais kūnu ir uodega, ilgesniais ir santykinai siauresniais sparnais. ♀ kiek didesnė už ♂. Gerai sudėtas, didingas sakalas aiškiai lieknu, dažnai kryžiaus formos siluetu, įspūdingu ir lengvu polėkiu. Blyškios formos apdaras (pasitaiko dažniau, nei tamsios formos, santykiu maždaug 3:1) primena sketsakalio, tik galvos raštas ne toks ryškus ir ne tokia kaštonine papilve. Tamsios formos ♂ apdaras primena raudonkojį sakalą, apdaras gali būti panašiai pilkšvas, tik plasnojamosios plunksnos ne tokios baltos ir kojos geltonos. Jauniklis rudesnis už blyškios formos suaugusį paukštį, šonai ir papilvė žymiai blyškesni už nugarą (atvirkščiai, nei jauno sketsakalio). Blyški linija visų plasnojamųjų plunksnų pagrinde yra išskirtinis šio paukščio apdaro bruožas. Snapas santykinai didesnis už kitų sakalų.
Jei aiškiai galima palyginti bendrą kūno lieknumą, supainioti neįmanoma. Nors kai kuriose vietose gyvena netoli sakalo keleivio, net santykinai apvaliasparniai jaunikliai nėra tokie apkūnūs, kaip sakalo keleivio, o jei matosi sparno apačia - skirtumai akivaizdūs. Skrenda labai laisvai, nuolat judėdamas pamėgtu maršrutu, lėtai, minkštai plasnodamas ištiestais sparnais; persekioja staigiai lėkdamas horizontaliai; įspūdingai sminga žemyn; sklando kartais kiek nuleidęs sparnus ir išskleidęs uodegą - tuomet matosi apvalus jos galas. Tupi vertikaliai, sparnų galai siekia uodegos galą.
Iš visų sakalų pasižymi labiausiai ekologiškai suderintu gyvenimo ritmu. Perėjimas suderintas taip, kad jaunikliai taptų tvirti prieš pačią paukščių rudeninę migraciją. Gyvenvietės koncentruotos daugiausia Viduržemio jūros salose, uolėtose pakrantėse ir akmeninėse plokštumose. Perėjimo metu gyvena jūros pakrantėse, tik po kelis kilometrus nutolstant į žemynus ar jūrą. Priešlizdiniu laikotarpiu išsibarsto labiau, renkasi turtingose vabzdžiais vietose - prie Kretoje, Kipre, Maljorkoje ir Turkijoje esančių ežerų bei pelkių, giraičių, kalvų ar net miestų. Reguliariai grįžta į tas pačias perėjimo vietas ant negyvenamų salelių uolų, retai krauna lizdą žemyninėje dalyje. Lizdas sukamas ant plikų uolų ar žemės, dažnai plyšiuose ir įdaubose, po uolomis ar žemais krūmais.