v0.57 GW
Lietuvos Raudonoji Knyga: 1(E)
BirdLife: Populiacija mažėja
IUCN Red List
Randami: LT
~ 200-300
Kiek didesnis ir platesniais sparnais už perkūno oželį, kiek ilgesnėmis kojomis ir trumpesniu snapu. Išvaizda ir elgesiu panašus į perkūno oželį, tik kiek apvalesnis, stambesnis, daugiausiai dėl didesnės ir apvalesnės galvos, platesnio kūno, stambesnių snapo ir kojų; skrisdamas snapą laiko horizontaliau už perkūno oželį. Apdaras panašus į perkūno oželio, tik apačia beveik visa dryžuota; sparnai ryškiau juostuoti ir neturi aiškaus šviesaus krašto; uodegos kraštai balti, veido žymės blyškesnės. Sprunka lėtai skrisdamas, dažniausiai nusileidžia netoli.
Sąlyginai lengva pažinti, jei matomas netoli ant žemės: kamuolio formos, gana trumpu snapu, ryškiu sparnų žymėjimu. Deja, dažnas stulgio stebėjimas prasideda jo pabaidymu; tuomet reikia įsiminti sprunkančio paukščio sparnų kraštą ir uodegos raštus; balta juosta išilgai sparno krašto geriau matoma perkūno oželio, uodegos kraštai ryškesni stulgio. Sprunka ne tokiais zigzagais, kaip perkūno oželis. Sparnais plasnoja aiškiai lėčiau už perkūno oželį, net kildamas; gali dunksėti. Sprunka lėtai, toli neskrenda, staigiai sminga žemyn, aukščiau 30 m pakyla retai.
Peri vidutinėse platumose ir šiauriau, tik nedidelės grupės gyvena Arkties regionuose. Dažniausiai peri taigoje ir miškingos tundros juostoje. Nors yra drėgnų ir šlapių vietų gyventojas, gali apsigyventi ir miškingose, netgi - gerai nusausintose vietovėse prie netoli esančių pelkių. Skandinavijoje peri ir virš 1000 m aukštyje, bet dažniausiai - arčiau pakrančių. Žiemos metu Afrikoje pasirodo prie pelkių, trumpoje žolėje apaugusiose vietovėse, miškinguose plotuose, ariamuose laukuose, kartais - prie balučių ant dulkinų kelių ar nedirbamose žemėse.