v0.57 GW

Gallinula chloropus
[Gruiformes • Rallidae]  (Clements)
LT Nendrinė vištelė
EN Eurasian Moorhen arba Common Moorhen arba Moorhen
DE Teichralle arba Teichhuhn
RU Камышница
SE Rörhöna
LV Ūdensvistiņa
FR Gallinule poule-d'eau
Foto/balsas
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 3000-4000

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
+++++++++++++
Apibūdinimas

Mažiausiai penktadaliu didesnė ir stambesnė už ilgasnapę vištelę, bet mažesnė ir ne tokia apvali, kaip laukys. Vidutinė vištelė, išsikišusiu snapu ir skydeliu virš jo; turi įprotį judint uodegą, parodydama baltą pauodegį. Bet kokiu atstumu stebint atrodo visiškai juoda, matosi tik baltas pauodegys ir balta linija ties sparnų riba. Iš arti matomas raudonas snapas geltonu galu ir antsnapio raudona plokštelė.

Suaugę ir jaunikliai, jei matoma balta juostelė po sparnu, nesupainiojami. Iš toliau panaši į laukį, reikia atkreipti dėmesį į baltą pauodegį. Skraido kiek kitaip, nei kitos vištelės, gana gerai, matosi mažesnė galva ir, aiškiau, kaklas. Plaukia gerai; galva linksi kiekvieno kojų yrio metu (taip pat judinama ir uodega).

Buveinė

Gyvena nuo Saharos dykumos iki pat Arkties rato, šiaurėje, vidutinio klimato juostose, stepėse, Viduržemio jūros zonose. Prisitaiko gyventi įvairiomis kritulių, drėgmės, temperatūros ir vėjo sąlygomis, bet nepakenčia didelio šalčio. Gyvenamoje vietoje būtinai reikalingas nors ir labai mažas atviro vandens plotas, apsuptas tinkama augalų priedanga. Ne taip labai slepiasi tankioje augalų priedangoje, lyginant su kitais mažesniais višteliniais paukščiais. Palyginus dažnai būna medžiuose, kai ilsisi, kartais net susisuka lizdą vandenyje augančiuose medžiuose. Išgąsdinta vandenyje, gali panerti ir išvengti persekiojimo, pusiau panirusi slapstydamasi tankiuose vandens augaluose. Dažniausiai gyvena vandenyse, apaugusiuose medžiais ar esantys miškuose; vengia visai atvirose vietose esančių vandens telkinių, ypač tų, kuriuos užpučia vėjai ar kurie smarkiau banguoja. Kai kuriose vietose, upėse ir ežeruose, gyvena kartu laukiais, bet retai toliau nei 100-200 m nuo kranto. Dažniausiai apsigyvena mažesniuose vandens telkiniuose nei laukiai, gyvena ir vos kelių metrų pločio tvenkinukuose, taip pat upėse, kanaluose, grioviuose, kituose siauruose tekančio ir stovinčio vandens telkiniuose. Vengia sūraus vandens telkinių. Sėkmingą buveinės pasirinkimą lemia aktyvūs žvalgybiniai skrydžiai, dažniausiai naktį.

Panašios rūšys