v0.57 GW

Gavia arctica
[Gaviiformes • Gaviidae]  (Clements)
LT Juodakaklis naras
EN Arctic Loon arba Black-throated Loon arba Black-throated Diver
DE Prachttaucher
RU Чернозобая гагара
SE Storlom
LV Melnkakla gārgale
FR Plongeon arctique
Foto/balsas
Statusas

Lietuvos Raudonoji Knyga: 1(E)

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 3-8

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++++++++++++++
Apibūdinimas

Šiek tiek stambesnis ir ilgesnis už rudakaklį narą, aiškiai platesne, sunkesne galva. Vidutinio dydžio naras tiesiu snapu. Vasariniu apdaru - pilka galva, baltai-juodai languotu viršumi. Kitu metų laiku viršus tamsesnis už kitų narų, dėl to atrodo vandenyje nugrimzdęs labiau už kitus narus.

Žieminiu apdaru, kakta, apdaro viršus vienodai tamsiai rudi, beveik juodi; viršugalvis ir kaklo užpakalinė dalis - su pilkšvu atspalviu ir atrodo blyškesni. Paukščiui plaukiant, matosi išskirtinė balta dėmė užpakalinėje apatinėje kūno dalyje. Jauniklių apdaras panašus į suaugusių žiemos apdarą, bet viršus rudesnis (išskyrus juosvesnę kaktą) ir pilkus apvalius (ne stačiakampius) plunksnų galus, matomus kaip blyškios vingiuotos linijos, paukščiui plaukiant sudėtais sparnais.

Lengviau atskirti nuo kitų narų veisimosi apdaru; žiemos apdaru ir jauni paukščiai gali būti painiojami su kitomis trimis narų rūšimis. Nuo rudakaklio naro skiriasi dydžiu (didesnis), tiesiu (kartais net kiek nuleistu) snapu, tamsia kakta ir horizontaliai laikoma galva; nuo ledinio naro - laibesniu snapu, nuožulnia (ne stačia) kakta, plonesniu kaklu su nepilnu blyškiu žiedu, vienspalviu tamsesniu viršumi, ne pilkesniu už sprandą. Skrenda panašiai, kaip rudakaklis naras, kiek mažiau pakeldamas moste sparnus ir kiek lėčiau plasnodamas.

Buveinė

Nuo rudakaklio naro skiriasi tuo, kad renkasi pakankamai gilius ir didelius ežerus, tvenkinius miškingesniuose regionuose ar arktinėje tundroje. Dažniausiai apsigyvena atviruose, giliuose ežeruose tundroje ar miškuose (taigoje); dažniausiai sunkiai prieinamose vietose ežeruose, kuriuose yra mažos salelės, iškyšuliai ar kitos saugios vietos netoli gilaus vandens. Vengia kitų narų kaimynystės, porai reikia apie 50-150 ha ploto. Perėjimo metu būna viename dideliame ir pakankamai giliame ežere, bet jei tame ežere žvejoti sekasi sunkiai, gali nuskristi ieškoti maisto 5-10 km, retkarčiais nuskrenda iki jūros. Polizdiniu periodu dauguma persikelia į seklesnes pajūrio zonas, nedažnai registruojami toli nuo kranto. Žiemoja ežeruose ar užtvankose, jūroje ir didesnėse upėse - santykinai retai.

Panašios rūšys