v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Mažiausias naras (nors lauko sąlygomis stebint, neatrodo mažesnis už juodakaklį). Laibas snapas atrodo kiek užlenktas į viršų: ir - dėl kaktos išlinkimo, ir - dėl posnapio riestumo, ir - dėl įgaubto ar tiesaus antsnapio.
Veisimosi apdaru suaugęs naras išsiskiria raudonai ruda žyme kaklo priekyje ir beveik vienspalviu tamsiai pilkai-rudu viršumi. Ne veisimosi apdaru suaugusio veidas ir aplink akį aiškiai baltas, kartais ir kakta (dėl to blyški galva turi nustebusią išraišką). Kaklas baltas su siaura pilkšva juostele nuo viršugalvio link mantijos (dėl to kaklas atrodo labai plonas). Viršus pilkas, smulkiai baltai taškuotas, aiškiai blyškiau ant mantijos, nei ant sparnų. Jaunikliai blyškesne ir rudesne, mažiau taškuota, mantija; kaklas šonuose ir ties gerkle tamsesnis.
Iš toliau ruda kaklo juosta atrodo tamsi ir dėl to kartais klaidingai identifikuojamas kaip juodakaklis naras, bet šio snapas sunkesnis, tiesus, galva didesnė, šalia juodos žymės kaklas ryškiai juostuotas, viršus šviesiai pamargintas. Žiemos apdaru panašus į kitus narus, bet galima atpažinti (jei atstumas nėra per daug didelis) iš pamarginto viršaus, blyškesnio apdaro, plono kaklo, mažos galvos ir visuomet į viršų daugiau pakelto snapo.
Dažniausiai plaukia giliai įgrimzdęs; dažnai kilsteli nuo vandens paviršiaus ir pamosuoja sparnais, bekedendamas plunksnas snapu dažnai pasisuka šonu ar net pavirsta ant nugaros. Neria tyliai, nuleisdamas galvą ir įsibėgėdamas po vandeniu, kartais prieš nerdamas pasistūmėja į priekį. Skrenda lengvai ir tiesiai, staigiai ir giliai plasnodamas (giliausiai tarp giminingų rūšių); skrisdamas kartais kilsteli galvą.
Labiausiai į šiaurę paplitęs naras. Gyvena ir mažuose, sekliuose gėlavandeniuose ežerėliuose, ir dideliuose, giliuose ežeruose ar sekliose jūrų įlankose. Labai mobilus ore ir vandenyje, nepaprastai ištvermingas - dėl to išgyvena atšiauriose vietose. Apsigyvena net 10-20 m ilgio vandens telkiniuose, retai gyvena didesniuose nei 5 ha vandens telkiniuose. Dažniausiai renkasi seklius vandens telkinius apžėlusiai krantais, iškyšulius ir saleles, tankiai pažėlusias viksvomis ar panašiomis žolėmis. Vengia tankios plaukiojančios augalijos ir stačių krantų virš vandens, renkasi vandens telkinius atvirose vietose, neapaugusius medžiais. Ant kranto paprastai išlipa tik perėti. Kadangi mažuose vandens telkiniuose sunku išsimaitinti, dažnai skraido maitintis į žuvingus ežerus ar jūrą.
Išperėję narai persikelia į šiltesnius regionus, kuriuose vanduo nesuledėja. Padrikai būriuojasi negiliuose jūros pakrantės vandenyse; dažnai aplanko ežerus, tvenkinius ir net upes, bet skraido gerokai mažiau, nei veisimosi metu, ir, dažniausiai, neaukštai virš vandens.