v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Šiaurinio porūšio atstovai šiek tiek mažesni už pilkąją gervę, bet tabida porūšis tokio pat dydžio. Primena pilkąją gervę, tik stotas lieknesnis. Suaugusių apdaras daugiausia pilkas (vyresnių paukščių tampa pamargintas rūdžių spalvos dėmelėmis), jauniklių daugiau rudas. Viršugalvis ir viršutinė veido dalis raudona; apatinė veido dalis ir gerklė balta. Ant kaklo nėra žymių, kaip pas pilkąją gervę ar gervę gražuolėlę.
Suaugusios apdaras nesupainiojamas. Nesubrendusius paukščius (keičiančius jauniklio apdarą į pilką, bet vis dar išlaikant rudą galvą) sunkiau atskirti nuo pilkosios gervės jauniklių, bet kanadinės gervės jaunikliai lengvesnio sudėjimo, siauresniais sparnais ir jų kitoks balsas.
Trimituojantis šuksnis energingas ir banguojantis.
Gyvenamasis arealas platus, nuo šiaurės iki vidutinių platumų, nuo arktinės tundros, miškų ir kalnų, iki vidutinio klimato ir subtropinių zonų. Perėjimo vietos - drėgna tundra su daug upeliukų ir kanalų, drėgnos stepės, pelkės, atviri ežerų, upių pakraščiai ir kiti gėlo ar sūraus vandens telkiniai. Nors mėgsta plačias atviras vietas, kartais sutinkamos santykinai mažose pelkutėse ar mažame stepės plote viduryje miškų. Migravimo metu dažnai rankioja grūdus ražienose, aplanko javų ir bulvių laukus.