v0.57 GW

Haliaeetus albicilla
[Accipitriformes • Accipitridae]  (Clements)
LT Jūrinis erelis arba Paprastasis jūrinis erelis
EN White-tailed Eagle
DE Seeadler
RU Орлан-белохвост
SE Havsörn
LV Jūras ērglis
FR Pygargue à queue blanche
Foto/balsas
Statusas

Lietuvos Raudonoji Knyga: 3(R)

BirdLife: Išnykimo pavojus mažas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 50-80

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++++++++++++++
Apibūdinimas

♂ daug stambesnis už kilnųjį erelį, bet tik truputį ilgesnis. ♀ ketvirčiu sunkesnė ir gerokai didesnė už ♂. Didžiulis, į grifą panašus erelis, masyviu snapu ir ilgu kaklu. Pastaibis, kaip ir visų Haliaeetus, neplunksnuotas. Skrendančio siluetas labai masyvus, plačiais, stačiakampiais, sparnais, ilgais pirštais, išsikišančia galva, trumpa, pleišto formos uodega. Suaugusio apdaras gana vienspalvis, rudas, išskyrus šviesią galvą ir baltą uodegą. Jaunikliai tamsesni už suaugusius, tamsia uodega ir blyškia juosta, einančia nuo vieno sparno, per krūtinę, link kito sparno.

Gali būti painiojamas su kitais stambiais ereliais. Kilniojo erelio uodega daug ilgesnė ir beveik stačiakampė, sparnai plonesni ir kiek išlenkti (truputį pakelti sklandančio, retsykiais - sklendžiant). Kaip ir jūrinio, suaugusių didžiojo ir mažojo rėksnių uodegos yra trumpos, apdaras tamsus, bet jie yra mažesni, kiek išlenktais sparnais, labiau nuleistais sklendžiant, uodega tamsi, šviesus gali būti tik pauodegys ar antuodegis, bet ne uodega. Jauno karališkojo erelio šviesesnė juosta per sparnus ir krūtinę primena jūrinio erelio jauniklio, bet pirmojo sprandas šviesus, o uodega ilgesnė ir stačiakampė. Sklandantis jūrinis erelis sparnus laiko horizontaliai ar kiek pakeltus, bet visada truputį išlenktus. Įprastas skrydis apibūdinamas negiliais, pamatuotais sparnų mostais, tik retsykiais pertraukiamais trumpu sklendimu (kilniojo erelio 6-7 mostai keičiami trumpu sklendimu). Ant medžio tupi vertikaliai, pečiai siauresni už kilniojo erelio, labiau ištiestas kaklas, o sparnai dažnai suformuoja 'apsiaustą'. Ant žemės stambus 'beuodegis' kūnas laikomas gana horizontaliai.

Buveinė

Dažniausiai apsigyvena jūrų ir ežerų pakrantėse, prie plačių upių, salose - vietose, kuriose gausu žuvų ar kito vandenyje gyvenančio grobio. Paplitęs nuo dykumų, stepių, Viduržemio jūros regionų iki šiaurinės taigos ir net tundros, kur pasirodo prieš ir išskrenda iškart po trumpos šiaurinės vasaros. Toleruoja įvairias gamtos sąlygas, šiltą ir šaltą klimatą. Nors peri ant uolų, kartais ant žemės, dažniausiai lizdus krauna aukštų, stiprių ir brandžių medžių viršūnėse - pušyse, uosiuose, ąžuoluose. Gali perėti 10 km ar toliau nuo medžioklės plotų, bet retai - toli nuo miško pakraščio. Retai gyvena jūrose toli nuo pakrantės, nors Norvegijoje peri salose, nutolusiose 40 km nuo žemyno. Pietryčiuose gyvena 2000 m ir aukštesniuose kalnuose, bet bendrai vengia kalnuotų, atvirų, be vandens vietų ir didelių miškų.

Panašios rūšys