v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Maždaug trečdaliu didesnis už nykštukinį sakalinį erelį, bet mažesnis už daugumą kitų Aquila erelių. ♀ 10 proc. didesnė už ♂. Vidutinio dydžio erelis su gana ilgais ir plačiais sparnais, išsikišusia galva ir ilga uodega, išvaizda primenantis didelį, galingą vapsvaėdį. Suaugusio paukščio blyškus kūnas kontrastuoja su įvairaus pločio sparno priekyje (žiūrint iš apačios) aiškiai matoma juoda juosta ir riešo dėmė. Likusi apdaro dalis skiriasi, priklausomai nuo amžiaus; suaugusio paukščio apatinė dalis žymiai baltesnė. Žiūrin iš viršaus, balta dėmė ant nugaros matoma ant daugumos paukščių, net iš didesnio atstumo. Jaunus ir nesubrendusius paukščius atskirti sunkiau, bet jų apdaro apačia ir sparno priekis iš apačios yra rausvai rudo atspalvio, aprėmintas siaura juoda juostele; nesubrendusių paukščių plasnojamųjų plunksnų pagrindas yra aiškiai baltas.
Suaugęs paukštis iš pirmo žvilgsnio gali priminti šviesesnį nykštukinį erelį ar žuvininką, bet atskirti nėra sunku. Apatinės sparno dalies raštas su pilkai baltais plasnojamųjų plunksnų pagrindais, atskiriančiais juodą juostą sparno viduryje, yra beveik priešingas tamsioms nykštukinio erelio plunksnoms ir šviesiai juosta sparno priekyje; ilgesnė uodega ir izoliuotų tamsių dėmių buvimas sparne leidžia atskirti šį apdarą nuo žuvininko. Sklando gerokai mažiau už kitus plėšriuosius paukščius, sparnus laiko plokščiai ar šiek tiek pakeltus į viršų. Atviras skrydis aiškiai greitas ir galingas, primenantis didelį sakalą su lengvais, negiliais mostais, keičiamais sklendimu plokščiais sparnais; sklendžiant riešas išstumiamas gerokai į priekį - dėl to sparnai atrodo trumpi ir kompaktiški.
Gyvena beveik išskirtinai Viduržemio jūros regione, gana šiltose ir sausose vietose. Medžioja virš beveik visų plotų, išskyrus visiškas dykumas ir uždarus miškus, labiausiai stepėse, savanose, dalinai apdirbamose žemėse, žemais krūmais, medžiais ir aukštesnėm šiurkščiom žolėm apaugusiose slėniuose, būdinguose Viduržemio jūros regionui. Dalyja vietų apsigyvena vyraujančių miškų zonose, kuriose turi pakankamai medžioklės vietų. Medžiodamas nuskrenda 5-6 km nuo lizdo, išskirtinias atvejais - iki 25 km. Lizdą suka prie uolėtų ar akmenuotų stačių šlaitų, medžiuose, jei tik yra gera apžvalga. Ne perėjimo metu gali lankytis šlapesnėse vietose ar žemumose; kalnuotos vietos pasirenkamos tik perėjimui.