v0.57 GW

Larus argentatus
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Sidabrinis kiras
EN Herring Gull arba European Herring Gull
DE Silbermöwe
RU Серебристая чайка
SE Gråtrut
LV Sudrabkaija
FR Goéland argenté
Foto/balsas
Rex
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 10-20

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++++++++++++++
Apibūdinimas

Dydis skirtingas: mažesnės ♀♀ prilygsta silkiniams kirams, didesni ♂♂ maždaug balnuotųjų kirų dydžio. Didelis kiras, galingu snapu, didele galva, gilia krūtine, ilgais ir gana plačiais sparnais, santykinai trumpomis kojomis. Suaugęs dažniausiai sidabro ar melsvo pilkumo nugara ir sparnais, kitur - baltas, geltonu ar oranžiniu žiedeliu aplink akį, rausvomis ar pilkai rausvomis kojomis. Atlanto porūšių suaugę paukščiai santykinai mažesni, blyškesne, švaresne, labiau sidabro atspalvio ar melsva mantija, juodi plasnojamųjų plunksnų galai su baltomis dėmėmis ant dviejų pirmųjų, gausiai ruožuota galva ir kaklo šonais žiemą; Skandinavijos porūšių paukščiai didesni (kuo toliau į šiaurės rytus), ypač snapas ir sparnai, snapas blyškiau geltonas, tamsesnė (retai - melsvesnė) mantija, mažesnės juodos dėmės sparnų galuose, gausiai marginta galva ir 'šaliku' žiemą; retai užklystantys Šiaurės Amerikos porūšių paukščiai turi kitoms dviems rasėms būdingų požymių. Jaunikliai nuo geltonkojo kiro ir silkinio kiro jauniklių skiriasi blyškiu ruožu ant plasnojamųjų plunksnų, pagyvinančiu bendrą tolygų tamsumą, margintą ir taškuotą antuodegį; Atlanto ir Feno-Skandijos porūšių atskirti neįmanoma.

Labiausiai paplitęs didysis kiras, bet dėl dydžio ir apdaro įvairovės gali būti painiojamas su kitais didesniais kirais. Neturi vieno išskirtinio bruožo, pagal kurį būtų galima lengvai atskirti. Dažni hibridizacijos atvejai su silkiniu kiru (aplink Airiją), mažuoju poliariniu kiru (Arktikos zonose) ir didžiuoju poliariniu kiru (Islandijoje ir D. Britanijos šiaurėje) dar labiau pasunkina identifikaciją. Skrydis stiprus, banguotas, dažniausiai tiesus, giliai ir galingai plasnojant. Sklando ir plaukioja dažnai - jūroje ir perėjimo vietose. Manevringumas ribotose erdvėse ne toks didelis, kaip mažesnių kirų.

Buveinė

Peri vidutinio klimato juostose, jūrų pakrantėse. Pastaruoju metu apsigyvena ir tolimoje šiaurėje, bet dažniausiai ne leduotuose vandenyse. Nors šis kiras yra jūrų paukštis, nedažnai atsiduria labai toli nuo kranto. Mėgsta uolėtas pakrantes ir nedideles uolų saleles. Ten, kur nėra uolų, suka lizdus kopose, žvyro duobelėse, paplūdimiuose, kartais netgi pajūrio kopūstų laukuose. Pastaraisiais metais atsiranda kolonijų ant pastatų ne tik pajūrio zonoje, bet ir giliau žemyne. Išperėjęs gali persikelti toliau nuo mėgiamų perėjimo vietų - į dirbamas žemes ar prie seklesnių vandens telkinių. Dažnai seka paskui laivus ir jūroje, ir vidaus vandenyse. Dažnai lankosi sąvartynuose, žuvų valymo vietose ar kitose žmogaus maisto atliekų kaupimosi vietose.

Panašios rūšys