v0.57 GW

Larus fuscus
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Silkinis kiras arba Reņģu kaija
EN Lesser Black-backed Gull
DE Heringsmöwe
RU Клуша
SE Silltrut
LV Baltijas reņģu kaija
FR Goéland brun
Foto/balsas
Rex
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
RRRRR+++++RRRRRRR++++RRR
Apibūdinimas

Beveik sidabrinio kiro dydžio, nors dauguma Europos paukščių ne tokie stambūs, santykinai siauresniais sparnais ir ilgesnėmis kojomis; ketvirčiu mažesni už balnuotąjį kirą. Dideli, elegantiški kirai; mažesni iš dviejų juodasparnių ir juoda nugara kirų rūšių. Šiaurinių rasių kirų nugara beveik tokia pat juoda, kaip ir plasnojamosios plunksnos, bet pietinių porūšių paukščiai šviesesni, kai kurių nugara tokio tamsumo, kaip geltonkojų kirų ir kontrastuoja su juodais sparnais. Suaugusio apdaro likusi dalis balta, pakaušis ir kaklas tamsiai ruožuotas žiemą, vėlgi - labiau šiaurinių porūšių, mažiau - pietinių. Sparno apačia, priešingai nei sidabrinio kiro, tamsesniu kraštu. Kojos geltonos, pavasarį - net oranžinės. Jauni paukščiai žymiai tamsesni už sidabrinių kirų jauniklius, tolygesniu tamsiai rudu apdaru, švaresne zona prie snapo. Skrydžio metu pirmametis paukštis atskiriamas nuo sidabrinio kiro iš beveik tolygiai rudai juodų sparnų galų, daug gilesne ir labiau atskirta tamsia juosta uodegos gale, kontrastuojančia su baltesniu antuodegiu; daug sunkiau atskirti nuo geltonkojo kiro, kurio sparnų galai tik vos blyškesni, bet galva žymiai blyškesnė ir už silkinio, ir už sidabrinio kirų.

Painiojami su sidabriniu, geltonkoju ir balnuotuoju kirais. Silkinis kiras dažniausiai mažesnis, lieknesnis ir grakščiausias iš ketveriukės. Suaugęs paukštis nuo balnuotojo kiro atskiriamas iš sparnų, kurių galuose nėra ryškiai matomų didelių baltų dėmių; pirmamečiai paukščiai žiemą ne tokia žymėta nugara ir sparnais. Suaugę blyškesniu pilku apdaru, kaip ir geltonkojai kirai, turi raudoną apvadą aplink akį ir geltonas kojas, bet sparnų galuose mažiau baltų dėmių, o žiemą galva būna tamsiai pamarginta, kai tuo tarpu geltonkojo kiro galva lieka visa balta. Skrydis primena sidabrinio kiro, tik siauresnių sparnų plasnojimas lengvesnis ir plastiškesnis, dėl to skrydis atrodo grakštesnis ir gyvesnis; plaukia ir ribotose erdvėse manevruoja geriau.

Buveinė

Peri daugiausia vandenyno pakrantėse vidutinėse ir aukštesnėse platumose, vidutinio ir šiaurinio klimato zonose, nedidelės populiacijos yra Arkties pakrantėse, bet bendrai vengia leduotų jūrų. Kitaip nei balnuotasis kiras, dažnai įsikuria ant žemės, pasiekiamos žmogaus ar žinduolių plėšrūnų - remiasi kolonijos gausa ir stiprybe, taip pat - žmogaus tolerancija arba apsauga; šios kolonijos būna toliau nuo gyvenviečių; išimtis - uolėtos salos, kuriose įsikuria aukščiausiose vietose toliau nuo pakrantės, taip pat salelės gėlavandeniuose vandens telkiniuose. Dažniausiai renkasi plokščias ar kiek žemėjančias vietas, apaugusias neaukšta augmenija.

Išperėję, paukščiai išsiskirsto ir būna įvairiose sausumos ir pajūrio buveinėse, atsiduria ir tropikų zonoje, kur dažnai lankosi lagūnose, įlankose, uostuose ir pajūrio krantinėse. Kituose kraštuose mėgsta būti prie žvyruotais krantais esančių vandens telkinių - užtvankose, upių žiotyse, dokuose, jūrų pakrantėse, sporto arenose, užliejamose pievose, kanaluose, kartais - arimuose.

Panašios rūšys