v0.57 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Stambumu ir struktūra panašus į sidabrinį ar didįjį poliarinį kirą. Labai didelis kiras, sunkiu snapu ir sunkia, kampuota galva, gana plačiais sparnais (suglausti sparnai suformuoja kauburį ant nugaros), gana ilgomis kojomis. Snapo pagrindas gana siauras, aštriai užlenktu galu, pažymėtu tamsiu žiedu. Suaugusio apdaras panašus į peraugusio juodagalvio kiro, juoda galva, juodai baltais sparnų galais, kurie aiškiai matomi blyškiai pilkų sparnų ir balto kūno fone. Žiemos apdaru suaugusio galvoje matoma juoda dėmė aplink ir už akies, kiek patamsintas viršugalvis. Jauniklių viršus panašus į kitų didžiųjų kirų, bet apačia aiškiai balta, išskyrus kiek pamargintą krūtinę; baltas pusmėnulis prie akies, tamsi dėmė aplink akį, juodai ruda 'apkaba' sprando apačioje - derinys būdingas kiro kvatoklio jaunikliams.
Suaugę ir jaunikliai nepainiojami, sunku atskirti pirmamečius ir antramečius paukščius nuo panašaus amžiaus sidabrinių ir geltonkojų kirų. Atpažinti lengviausia iš snapo struktūros, daugiau pamargintos galvos ir kojų ilgio. Skrendantį nuo sidabrinio kiro atskirti lengviau iš bendro stambumo, platesnių (bet ne mažiau smailų) sparnų, juodų sparnų galų ir uodegos juostos - požymiai, kurie ne taip gerai matomi paukščiui stovint. Skrendančio sparnai labiau išlinkę; mostai akivaizdžiai gilesni už kitų didžiųjų kirų.
Peri vidutinėse platumose, šilto stepių ir dykumų stepių klimato zonose, bet tik ten kur yra pakankamai dideli vandens telkiniai - ežerai, upės, upių deltos, ypač tose vietose, kur yra salos ir salelės. Maisto randa ore, ant žemės ir vandenyje. Peri nendrynuose, žolių tankumynuose ir ant plikos žemės, mėgsta sūrių vandenų pakrantes; kartais peri netoli kitų paukščių kolonijų, pavyzdžiui, geltonkojų kirų, bet atkirai, o ne bendrai. Išperėjęs dažniausiai persikelia į jūrų pakrantes, uostus, kur maitinasi maisto atliekomis; kartais apsigyvena prie žemyno vidaus vandens telkinių, dažniausiai - didelių upių ir ežerų.