IUCN Red List

Randami: LT

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Kiek mažesnis ir smulkesnis už rudagalvį kirą, panašios į jį išvaizdos ir elgsenos, bet visais metų laikais skiriasi nuo pastarojo balta (ne šiaip šviesia) sparno apačia. Veisimosi apdaru suaugusio kiro galva juoda, plonas snapas visada juodas, žieminiame apdare aiškiai matyti pilkas sprandas. Pirmamečio apdaras aiškiai skiriasi nuo rudagalvio kiro balta sparno vidine dalimi ir kitais, kiek mažiau pastebimais požymiais: (1) juodesnė, aiškesnės formos dėmė ausies srityje, (2) dažniausiai pilkas ar pilkai ruožuotas viršugalvis ir visuomet pilka kaklo užpakalinė dalis; pilkumas susijungia su mantija, (3) truputį tamsesnė pilka mantija, (4) švaresnė balta juosta sparno priekyje (nepertraukta tamsiomis plaštakos srities plunksnų dėmėmis), (5) siauresnė juoda juosta ant didžiųjų plasnojamųjų plunksnų (dėl mažesnių juodos srities plotų ir didesnių baltų dėmių šių plunksnų gale).

Skrydžio metu nesupainiojamas - mažas, greitai skrenda, sparno vidinė pusė balta, beveik permatoma. Jūroje ir ant žemės labai panašus į rudagalvį kirą, sunku atpažinti, pamačius vienišą paukštį. Išskirtiniai požymiai yra plonas, dažniausiai juodas, snapas ir pilkas sprandas. Skrenda gyviau už rudagalvį kirą. Užklydę paukščiai dažniausiai tylūs, bet suaugę gali ir pašūkauti aštriu, džeržgiančiu balsu, primenančiu žuvėdras.

Peri taigos zonoje, dažniausiai žemumose; perėjimo vietose pasirodo prieš ištirpstant sniegui. Perėjimui ieško balų ar ežerų pelkėtose ir klampiose vietose, kurių pakraščiuose auga neaukšti ar vidutinio aukščio maumedžiai ir eglės. Lizdus suka ant šakų ar kelmų. Išperėjęs migruoja palei upes, apsistoja prie ežerų, nevengia maitintis arimuose.

Nuorodų nėra.