v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Didžiausias vietinis jūrų paukštis, už jį didesni tik albatrosai. Beveik visas baltas, didingas jūrų paukštis ilgu kūnu, ilgais sparnais, ieties formos snapu. Apdare išsiskiria gelsvai rudas pakaušis ir juodi sparno galai. Jaunikliai, priklausomai nuo amžiaus, stebėtinai juodai rudu ar rudu su baltu apdaru.
Iš arti suaugę paukščiai nesupainiojami, bet iš toliau ar stebint prastomis sąlygomis, atskirti nėra lengva (ypač jaunus paukščius) net patyrusiems stebėtojams. Kartais apdaru ir elgesiu primena albatrosus ar didesnius audrašauklius. Pagrindiniai požymiai: aštrus, plačiu pagrindu snapas, sunki galva, ilga, smaila uodega; ilgi, smailūs sparnai yra ovalaus kūno viduryje. Pučiant nestipriam vėjui, skrenda kaitaliodamas gilų, galingą plasnojimą su trumpais sklendimais ir viražais. Pučiant stipresniam vėjui, kiek sulenkia sparnus ir skrenda panašiai, kaip audrašaukliai, dažnai darydamas viražus ar sklęsdamas įstrižai.
Jūrų paukštis, beveik nebūna žemyne, gyvena šiaurės Atlante iki pat poliarinio rato; jaunikliai dažnai nuskrenda iki tropinių zonų. Žemyne būna tik tranzito į perėjimo vietas metu, kartais - vydamiesi žuvų būrius, kurie kartais pasuka į upes, ir visai retai - esant neįprastoms oro sąlygoms.
Peri kolonijose mažose negyvenamose salose, retai - sunkiai prieinamose uolose žemyno pakrantėse ar didesnėse salose, kur ignoruoja žmogaus veiklą, nebent būtų specialiai persekiojami. Lizdai uolose dažniausiai būna iškart virš vietos, kurios jau nesiekia bangų purslai - nuo 10 m iki 200 m aukštyje; kartais juos suka ant akmens plokštumų, bet dažniausiai - nedidelėse daubose ar ant negilaus dirvos sluoksnio.
Nuorodų nėra.