v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
~ 200000-500000
Ketvirčiu didesnė už margasparnę musinukę, ilgesniu snapu ir galva, kiek ilgesniais sparnais ir uodega. Vidutinio dydžio, plokščiu ir plačiu snapu, didžiausia šeimos atstovė ir vienintelė rūšis su gerai išmargintu viršugalviu, gerkle ir krūtine. Apdaras rusvai pilkas viršuje ir nešvariai baltas apačioje, sparnų ir uodegos plunksnos blyškiai pamargintos. Jaunikliai skiriasi apdaru - šviesiau pamarginta galva, nugara ir sparnų viršumi.
Dažniausia ir plačiausiai paplitusi musinukė. Dažniausiai nesupainiojama, išskyrus gal tik su musinukių migrantais iš Azijos. Maitindamasi skrenda tikslingai, skubiai plasnojant ir neriant nuo stebėjimo vietoje esančios šakos žemyn, ilgai ir nuožulniai sklendžiant link aukos, tada staigiai pasisukant, staigiai suplasnojant ir kylančiai sklendžiant atgal į stebėjimo vietą. Laikysena išskirtinė, dažniausiai pusiau stati, galva dažnai laikoma kiek panardinta į pečius ir prieš krūtinę; ilga uodega dažnai atrodo pusės kūno ilgio ir tai, pridėjus dar gana ilgus sparnus, beveik siekiančius pusę uodegos, sudaro išskirtinį musinukės siluetą.
Nesutinkama visiškai atvirose vietose be medžių ir krūmų, taip pat labai tankiai mišku apaugusiose, atvirose kalnų zonose. Gyvenamose vietose būtini stebėjimo postai, ypač lapuočių medžių (buko, ąžuolo ar kaštono), mažiau - spygliuočių (pušų, maumedžio), augantys atvirose vietose ar miško atvirumose, laukymėse, palei upelius ar netekančio vandens telkinius. Būtinai turi būti pakankamai erdvės skraidančių vabzdžių gaudymui, kurių gyvenamoje vietoje turi būti pakankamas kiekis; apsigyvena alėjose, parkuose, kapinėse, soduose ir kitose žmonių tvarkomose vietose. Pakankamai pakanti trikdymui, apsigyvena šalia gyvenamųjų namų, ypač apaugusių vijokliniais augalais.