v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Antra pagal stambumą (po didžiojo apuoko) pelėda; 50% didesnė už liepsnotąją pelėdą. ♀ gerokai didesnė už ♂. Didelė, be ausų kutų, dažniausiai balta, santykinai maža, bet apvalia galva, statinaitės formos kūnu, ne tokiais stačiakampiais sparnais, kaip daugumas kitų pelėdų. Kojos ir pirštai pūkuoti. Veido išraiška katiniška, akys aukso spalvos. Suaugęs ♂ turi tik kelis juodus taškus, ♀ ir jaunikliai gausiai tamsiai taškuoti - iš toli atrodo pilki.
Ilgai stebint, suaugę paukščiai nesupainiojami. Patinas gali būti painiojamas su liepsnotąja pelėda šviesesniu apdaru; pastaroji visada turi rusvos ar pilkos spalvos apdaro viršuje ir yra daug mažesnė. Taip pat dažnai painiojama, kai trumpam pamatomas 'baltas didelis paukštis', pavyzdžiui, blyškiu apdaru tūbuotasis suopis, ypač šviesiu apdaru paprastasis suopis ar net blyškiu apdaru balinė pelėda. Skrenda aktyviau, nei dauguma kitų pelėdų; sparnų mostai gilūs ir tolygūs, pagreitėja puolant aukas ore; aukas žemėje ar ore atakuoja panašiai kaip sakalas. Skrydis primena paprastojo suopio, nors matomas pelėdoms būdingas bangavimas.
Peri arktinėje tundroje, labai atšiauriose sąlygose. Apsigyvena žemutinėje tundroje, dažnai - pakrantėse. Vengia drėgnų daubų, mielai įsikuria ant sausų kalvelių, žolių kuokštuose ar tarp akmenų - vietose, kuriose anksti ištirpsta sniegas ir yra geras matomumas į visas puses; tokios vietos būna ir lizdavietėmis, ir - stebėjimo postais.
Europoje žiemojantys paukščiai apsigyvena atvirose vietose, smėlėtose pakrantėse ir priekrančių salose, prie ežerų, upių, nuimto derliaus laukuose, nušienautose pievose, stepėse; taip pat dideliuose pelkynuose, oro uostuose, golfo aikštynuose ir prie žmogaus gyvenviečių. Vengia miškų, bet gali gyventi jo pakraščiuose.