v0.68 GW
BirdLife: Išnykimo pavojus mažas
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
♂ dažniausiai būna didesnis. Nedidelis, trumpakaklis, apvalia galva, gana ilga uodega, tamsus gėlavandenis kormoranas. Jaunikliai rudesni, aiškiai atskiriami - blyškesniu smakru ir pilvu.
Suaugusių rudenį ir ankstyvą žiemą galva, viršutinė kaklo dalis ir krūtinė būna tamsiai ruda, kartais atrodo juoda, su skirtingais baltais plotais ant gerklės ir aplink akis; juodi apdaro viršus ir sparnai atrodo žvynuoti, apdaro apačia šviesiai ruda. Nuo gruodžio galva ir viršutinė kaklo dalis pradeda ruduoti (į raudonumą), žemiau - pajuoduoja, galima pamatyti trumpą kuodą, balti taškeliai matomi visame kūne; sparno viršus tampa pilkesnis, žvynuotumas paryškėja. Snapas juosvai rudas, prie veido - gelsvo ar rausvo atspalvio.
Dydis sulyginamas tik su afrikiniu kormoranu (jaunikliai beveik neatskiriami), bet paplitimo arealai nepersidengia. Panašiose vietose galima pamatyti tik kartu su didesniais, ilgesniais kaklais, trumpesnėmis uodegomis didžiuoju ir kuoduotuoju kormoranais. Skrenda laisvai, gana staigiai mosuoja sparnais, retkarčiais sklendžia, dažniausiai - arti vandens, primindamas laukį. Dažnai tupi ant šakų, kūną laiko beveik vertikaliai, kaklą sulenkęs.
Koncentruojasi toli nuo vandenyno kontinentinio klimato vidurinėse, šiltosiose, platumose. Žemumų rūšis, negyvena kalnuotose vietovėse, taip pat retas sausose zonose, šaltesniuose kraštuose; pastebimas palankių gyvenamų plotų mažėjimas dėl šlapių vietų drenažo. Dažniausiai apsigyvena atviruose stovinčio ar lėtai tekančio gėlo vandens telkiniuose - užutėkiuose, tvenkiniuose, užliejamuose laukuose, pelkėse - sekliose vietose, kur pavyksta sugauti atskiras žuvis. Renkasi vietas, tankiai apaugusias augmenija, pavyzdžiui, vandenyje augančius medžius, krūmus, nendrynus, žoles ar negyvų augalų saleles. Žiemą dažniau matomas sūriuose vandenyse.