v0.57 GW

Pluvialis apricaria
[Charadriiformes • Charadriidae]  (Clements)
LT Dirvinis sėjikas arba Sējas putns
EN European Golden-Plover arba European Golden Plover arba Eurasian Golden-Plover
DE Goldregenpfeifer
RU Золотистая ржанка
SE Ljungpipare
LV Dzeltenais tārtiņš
FR Pluvier doré
Foto/balsas
Statusas

Lietuvos Raudonoji Knyga: 2(V)

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 40-50

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
++++++++++++++
Apibūdinimas

Maždaug tokio pat ilgio, kaip jūrinis sėjikas, smailesniu snapu, smulkesne galva ir kūnu, trumpesnėmis kojomis. Tiesiu snapu, apvalia galva, ovaliu kūnu, bėgančia eisena primena pempes; aukso ar rusvos spalvos apdaru su juodomis dėmelėmis (iš toliau atrodo rusvai žalsvas). Apačia kinta nuo beveik juodos vasarą iki beveik baltos žiemą. Žiemos apdaru suaugusio krūtinė ruožuota gelsvai ruda, jauniklių panašiai švelniai nuspalvinti ir šonai. Šiaurinių porūšių paukščiai (ypač ♂♂) juodesniu veidu ir kaklu už pietinius giminaičius. Sparno apačia beveik visa balta; pauodegys ir uodega skrendančio atrodo tamsūs. Dažniausiai neturi aiškiai matomos juostos sparne, bet daug jauniklių, o kartais ir suaugusių nusidėvėjusiu apdaru sparne matosi blyški linija.

Atskirti nuo jūrinio sėjiko gana paprasta, nes po pastarojo sparnu skrendant matosi juoda dėmė, veisimosi apdaru jūrinis sėjikas viršuje ryškiai sidabrinis, o ne blyškios aukso spalvos, kaip dirvinis sėjikas. Skrenda greitai ir pasitikinčiai, tolygiai plasnodamas. Būriai skrenda darniai, išskyrus maitinimosi vietas ar skrydžius trumpais atstumais. Jei pasibaido būriuose su kitais sėjikais, dažniausiai greitai atsiskiria ir ilgiau suka ratus prieš vėl nutūpdami. Balsas aidi toli (gana panašus į jūrinio sėjiko).

Buveinė

Dažniausiai peri aukštesnėse platumose, arktinėse zonose ir šiaurės tundroje, bet gyvena ir vidutinio klimato juostoje. Apsigyvena atviruose durpynuose, viržynuose vėsiose, ūkanotose ir vėjuotose vietose, kuriose neauga medžiai ar jų nėra daug. Aukštesnėse vietovėse negyvena kalnuose, dažniausiai įsikuria kalnų papėdėse. Migracijos metu ir žiemą apsistoja. nušienautose pievose, gyvulių nuėstose ganyklose, dirbamuose atviruose laukuose, užliejamose pievose. Pakrantėse paukščiai nebūna prie pat vandens dumblynuose ir smėlyje, dažniau renkasi atvirose vietose kiek toliau; tokiu elgesiu labiau primena pempes, nei kitus sėjikus.

Panašios rūšys