v0.68 GW
Lietuvos Raudonoji Knyga: 3(R)
IUCN Red List
Randami: LT
~ 70-100
Nedaug mažesnis už raguotąjį kragą. Nedidelis, kampuota galva, apvalia užpakaline dalimi, galva ir kaklas juodesni (ir didesni plotai) už kitų kragų; plonas, kiek į viršų lenktas snapas. Veisimosi apdaru suaugęs juoda galva, kaklu ir viršumi, aukso spalvos 'skraiste', krintančia nuo akies per skruostą link sprando. Kitu apdaru paukščiai juodi viršuje ir balti apačioje; dažnai painiojami su raguotuoju kragu.
Veisimosi apdaru suaugusius lengva atskirti, bet žiemą suaugę ir jaunikliai sunkiai atskiriami nuo raguotojo krago. Jei gerai matomi, skiriasi į viršų kiek lenktu snapu; jauniklių kartais būna mažai lenktas, dėl to reikia atkreipti dėmesį į apdaro spalvų perėjimus ties galva ir kaklu. Juodakaklio krago viršugalvio juodumas tęsiasi ant veido kiek žemiau, iki ir ant skruostų; aukštai ant kaklo blyški apykaklė po galva matoma priekyje, bet ne iš nugaros, kaip raguotojo krago. Plaukiančio pozos labai primena raguotąjį kragą, kaklas kiek labiau išlenktas, o snapas dažniau pakeltas. Skrendančio siluetas primena mažąjį kragą, žiemą gali priminti mažą alką. Skrenda staigiai ir gana gerai (tačiau labiau už kitus kragus vengia skraidyti).
Ekologiškai vietos pasirinkimas labai nestabilus. Maistui gaudo mažiau žuvies už bet kurį kitą kragą, bet daugiau vabzdžių ir moliuskų (išskyrus mažąjį kragą), dėl to vietos pasirinkimas priklauso nuo mažų, seklių, gausiai apžėlusių ir turtingų reikiamo maisto vietų, kurių savo ruožtu gausu drėgnais sezonais ir jos išdžiūva sausrų metu. Tokios vietos vyrauja Viduržemio jūros regione, šiaurės Afrikoje, pietvakarių Azijoje ir rytų Europoje, kur šios rūšies populiacija gausiausia. Panašūs vakarų Europos regionai prie vandenyno, šiaurinės ir arktinės zonos apgyvendinamos negausiai ar nepastoviai - šios vietos užimamos raguotojo krago. Greitai užima naujai užlietas teritorijas, didelės kolonijos susiformuoja labai greitai. Dažnai peri kolonijose kartu su kirais, žuvėdromis ir kitais vandens paukščiais.
Polizdiniu laikotarpiu persikelia į atvirus stovinčio vandens telkinius ar deltas, jūrų įlankas ir priekrantės zonas. Nors gerai nardo, maisto daugiau už kitus kragus susiranda vandens paviršiuje; skrenda greitai ir neaukštai, dažniausiai po vieną. Nepatikliai, bet gana laisvai išnaudoja žmogaus sukurtus statinius. Pasirodymas tose vietose, kur anksčiau jų nebūdavo rodo, kad dažnai ir plačiai naudojama oro žvalgyba.