v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Truputį didesnis už paprasąjį ir sibirinį erškėtžvirblius. Panašios formos į sibirinį erškėtžvirblį, bet smarkiau paženklinta galva, juodas smakras ir gerklė, juodai dryžuota ruda nugara ir gana blyškus rudas pauodegys. Jauniklių galvos raštas labiau išplaukęs ir gerklė kartais tik taškuota.
Paukščiai perėjimo metu su juoda pasmakre nesupainiojami, bet kai kurių paukščių gerklė būna tik pamarginta ir mažiau išsiskirianti; dėl to tampa panašūs į sibirinį ar margąjį erškėtžvirblius. Stebint erškėtžvirblius su tamsiais skruostais reiktų atkreipti dėmesį į viršutinės ir apatinės dalių ruožų spalvą ir ryškumą, taip pat gerklės raštą. Skrydis, eisena ir elgesys panašus į paprastojo erškėtžvirblio, tik mažiau drovus ir tvirtesnis, dažnai net sutrikdytas tupi ant pasirinktos šakos atviroje vietoje.
Peri aukštutinėse ir vidurinėse platumose, šiaurėje - žemaūgių eglių guotuose kalnuose, tuo tarpu Azijoje - aukštų spygliuočių miškuose; taip pat peri plačialapiuose miškuose, žemaūgių medžių giraitėse, kuriose gausu kadagių arba nepraeinamuose brūzgynuose. Vengia atvirų vietų, gyvena žemų, tankių, dažnai - spygliuotų krūmų apsuptyje ar ant žemės. Indijoje žiemoja kalnuose iki 2500 m, bet kitur dažniausiai iki 1800 m, žemaūgių krūmų ar medžių džiunglėse, soduose ar krūmynuose netoli dirbamų žemių.