v0.68 GW
Lietuvos Raudonoji Knyga: 5(Rs)
IUCN Red List
Randami: LT
~ 100-150
Išskyrus kanadinę berniklę, didžiausia žąsis didžiausiu snapu. Didelė, didele galva, gana storu kaklu, sunki pilka žąsis pilku sparno priekiu, matomu paukščiui skrendant. Snapas ir kojos rausvi (rytinių porūšių); snapas oranžinis (vakarų porūšių).
Iš toli ar esant blogoms stebėjimo sąlygoms visas žąsis identifikuoti gana sunku, bet pilkoji žąsis dažniausiai atpažįstama neklystant, nes ji stambi, sunki (ant žemės ir skrendanti), gana vienodu apdaro atspalviu, labai blyškiu sparno priekiu, dideliu, gana blyškiu snapu ir galva, rausvomis kojomis. Iš arti esanti ant žemės gali būti painiojama su jauniklėmis ar pirmametėmis baltakaktėmis žąsimis, bet daug už jas didesnė, visuomet pilkesnė ir mažiau mobili.
Skrenda galingai ir greitai (nors atrodo sunkiai), pastoviai modama gana plačiais sparnais, kartais pasklendžia ištiesusi sparnus ar leidžiasi, sklęsdama, sulenkusi sparnus. Vaikšto lėčiau ir daugiau siūbuodama už kitas žąsis, bėga sunkiau. Gerai plaukia; neria, norėdama išvengti staigaus pavojaus. Būrys gagena ir girksi.
Įsikuria šiaurės ir vidutinio klimato juostose - arktinėje tundroje, kalnuose, drėgnose žemėse, stepėse ir pusdykumėse. Renkasi vietas, kur randa pelkes, nendrynus, ežerų saleles. Priklausomybė nuo saugių vandens ir atvirų pievų buveinių lemia, kad ši rūšis, lyginant su giminingomis, išplitusi netolygiai (dėl žmogaus veiklos). Nedažnai peri stačiuose uolėtuose šlaituose, kai kuriose vietose - aukštuose viržiuose. Išskirtiniais atvejais įsikuria prie ar ant neaukštų medžių, užliejamose pievose; mažose salelėse sūriame vandenyje. Žiemoja šiltesniuose kraštuose nei dauguma žąsų, tuo metu laikosi užliejamose pievose, užtvankose, įlankose ir ežeruose Viduržemio jūros regionuose. Maitinasi dirbamuose laukuose, ražienoje, pievose ir pelkėse, taip pat sekliuose vandenyse.