v0.57 GW

Rhodostethia rosea
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Rožinis kiras
EN Ross's Gull
DE Rosenmöwe
RU Розовая чайка
SE Rosenmås
LV Sārtā kaija
FR Mouette rosée
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
AAAAA
Apibūdinimas

Trečdaliu mažesnis už tripirštį kirą, didesnis už mažąjį kirą (ilgesnė uodega ir sparnai). Nedidelis kiras, siluetu jūroje ar ant žemės primenantis mažą karvelį, skrendančio siluetas panašus į mažąjį kirą ir mažesnes žuvėdras. Snapas panašus į karvelio, galva apvali, akys tamsios, santykinai ilgi sparnai, uodega - pleišto formos (kai matoma). Suaugusio apdaras švelniai pilkas viršuje ir baltai rožinis apačioje, sparnų apačia pilka, galinis sparno kraštas baltas; veisimosi metu aplink kaklą matoma plona juoda juostelė. Jaunų paukščių apdaras panašus į mažojo ir (pirmamečių žiemą) tripirščio kirų, tik sparnuose yra baltas plėmas prieš juodus plasnojamųjų plunksnų galus.

Suaugę ir antramečiai paukščiai iš arti ar vidutinio nuotolio nesupainiojami, kai matosi panaši į karvelio struktūra ir panašus į žuvėdros skrydis. Pleišto formos uodega yra išskirtinis požymis, bet nedažnai - akivaizdus. Suaugę ir antramečiai paukščiai iš toliau gali būti painiojami su mažuoju kiru žiemos apdaru; atskirti įmanoma tik iš apatinės pilkos (ne juodos) sparnų apačios, ilgų ir siaurų (ne santykinai plačių ir užapvalintų) sparnų, ne tokio ryškaus galvos rašto. Jaunikliai ir pirmamečiai dar dažniau painiojami su panašaus amžiaus mažaisiais kirais, nes apdaro viršus atrodo labai panašiai, atskirti įmanoma tik įsitikinus, kad sparnų apačia pelenų spalvos, plasnojamųjų plunksnų galai netolygiai juodi, o uodega - pleišto formos. Skrydis įvairus, dažniausiai primena mažojo kiro ar žuvėdrų; ieškodamas maisto skraido gana tiesiai, negiliai plasnodamas; aktyviai maitindamasis plasnoja vietoje, staigiai krinta ar kyla (nuo ir į vandenį), arba suka ratus, suradęs maisto; prieš vėją sklendžia panašiai kaip audronašos (ir tripirštis kiras). Tupintis ar vaikščiojantis atrodo trumpakojis. Ilgi sparnų galai aiškiai matomi paukščiui plaukiojant.

Buveinė

Peri žemutinės Arkties ir subarkties ribose, netgi šiaurinės taigos zonose. Gyvena tundroje, ant amžinojo įšalo žemių, kurioje tirpstantis sniegas suteka į daugybę dumblinų balučių, apkaišytų samanomis ir kerpėmis, ir susidaro mažos sausumos salelės, apaugusios alksniais, karklais, kartais - atviroje tundroje, šiek tiek toliau nuo upių kanalų. Lizdus suka drėgnose vietose prie vandens; peri kartu su poliarinėmis žuvėdromis, raudonkojais tulikais, gaidukais ir kitomis šiauriniuose kraštuose perinčiomis rūšimis.

Keista, bet tik išperėjęs, kai kaimynystėje perėję paukščiai ruošiasi skristi į pietus, persikelia tolyn į šiaurę, į Arkties vandenyną ir migruoja palei pakrantes, tarp ledo lyčių ir sutrinto ledo. Susitelkia prie plaukiančių kritusių banginių ar kitų vandens gyvūnų.

Panašios rūšys