v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Vos mažesnė už pilkąją žąsį, ne tokia stambi, lengvesne užpakaline kūno dalimi. Didelė, aukšta, gana ilgu snapu, ilgakaklė ruda žąsis labai tamsia galva ir kaklu (matoma jai skrendant).
Iš toliau ar stebint blogomis sąlygomis sunku atskirti nuo kitų žąsų, bet matosi ilgas, tamsus kaklas ir galva, vertikali laikysena, vienspalvis sparno viršus (skrendančios). Iš arčiau matosi aukštai laikoma galva, vienspalvis tamsus apdaras, nekontrastuojantis sparno priekis, gana ilgas, oranžine spalva pamargintas snapas, oranžinės kojos. Įmanoma supainioti su trumpasnape žąsimi, bet želmeninės žąsies viršus niekada nebūna pilkas, o snapo ir kojų spalva yra geri požymiai atpažįstant tipiškus paukščius.
Būrys šūkčioja žemesniu balsu už trumpasnapes žąsis, bet aštriau, labiau spiegiančiai, šaižiau už pilkąsias žąsis.
Skirtumai, renkantis gyvenamą vietą, padeda atskirti skirtingus porūšius. Pietiniai porūšiai (daugiausia - fabalis), gyvenantys į pietus nuo subarkties zonų, pasižymi tuo, kad peri tankiuose spygliuočių miškuose ar beržų tankumynuose. Kartais apsigyvena akmenuotose vietose, su vos keliais pavieniais medžiais, dažniausiai netoli upelių, tvenkinių ar ežerų. rossicus porūšis gyvena labiau Anser rūšims būdingose vietose drėgnoje žemutinėje tundroje ir Arkties vandenyno salose, nors gyvenamos vietos persidengia su fabalis porūšio. Žiemą į vakarus nutolsta mažiau nei kitos Anser rūšys; normaliomis žiemomis tik maža dalis keliauja link žolėmis apaugusių drėgnų žemių. Migravimo metu ir žiemą leidžiasi į grūdų laukus, pūdymus, stepę, užliejamas pievas, upes, seklumas.