v0.57 GW

Sterna hirundo
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Upinė žuvėdra
EN Common Tern
DE Flußseschwalbe arba Flussseeschwalbe
RU Речная крачка
SE Fisktärna
LV Upes zīriņš
FR Sterne pierregarin
Foto/balsas
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

~ 2000-3000

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
+++++++++++
Apibūdinimas

Tik truputį trumpesnė už rudagalvį kirą, žymiai lieknesnė; aiškiai mažesnė už margasnapę žuvėdrą, trumpesniu ir ne tokiu plonu snapu, trumpesne, kompaktiškesne galva ir trumpesniais sparnais, bet santykinai ilgesne uodega. Maždaug poliarinės žuvėdros dydžio, labiau išsikišusiu snapu ir galva, trumpesne (suaugusios) uodega. Elegantiška žuvėdra smailu snapu, ilgais sparnais, lieknu, kiek ovaliu, kūnu, smarkiai kirpta uodega. Suaugusios snapas vasarą raudonas, juodu galu, dailiu juodu viršugalviu, pilku viršumi, balta apačia; žiemą kakta balta. Jaunų paukščių apdaro viršus ne toks vienspalvis, sparnų galuose tamsi juosta platesnė. Sparno galo kraštai tamsesni.

Gana dažnai painiojama su poliarine žuvėdra. Upinės žuvėdros: (1) ilgesnis snapas ir ne tokia apvali galva, kiek labiau išsikišę į priekį, (2) pilnesnis kūnas, (3) ilgesnės kojos, (4) vasarą apdaras blyškesnis, (5) tamsesnės plasnojamosios plunksnos, (6) mažiau kontrastinis antuodegis, (7) blyškesnis snapas, (8) dažniausiai plastiškesni ir pilnesni sparnų mostai, (9) ne toks greitas plasnojimas vietoje, (10) krisdama į vandenį mažiau taškosi. Ieškodama maisto skrenda negreitai, nuleidusi galvą, pamačiusi žuvį, greitai pasirenka tinkamą vietą ir plasnoja vietoje arba neria; skrenda tolygiai ir lygiau - migruodama, ne taip giliai plasnoja.

Buveinė

Peri įvairesnėse vietose, nei kitos žuvėdros ir yra paplitusi nuo arktinių zonų, šiaurinių kraštų, vidutinio klimato juostų iki stepių, Viduržemio jūros regionų, pusdykumių ir tropinių zonų. Peri prie jūrų ir vidaus vandenų. Pajūriuose apsigyvena ant plokščių akmeninių paviršių - salelėse, ant žvyro, smėlio arba kopose. Peri ir iškyšuliuose, prie smėlio ar žvyro seklumų. Vidaus vandenyse perėjimui renkasi panašias vietas - akmenuotas, žvyruotas ežerų, tvenkinių ir upių pakrantes, salas, kartais žolėmis apaugusias saleles ar pakrantes. Žiemoja piečiau pagrindinių perėjimo vietų, dažniausiai - jūrų pakrantėse.

Panašios rūšys