v0.57 GW

Sterna paradisaea
[Charadriiformes • Laridae]  (Clements)
LT Poliarinė žuvėdra
EN Arctic Tern
DE Küstenseeschwalbe
RU Полярная крачка
SE Silvertärna
LV Jūras zīriņš
FR Sterne arctique
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
RRRRRRRR
Apibūdinimas

Truputį mažesnė už upinę žuvėdrą, santykinai mažesniu snapu, apvalesne galva, lieknesniu kūnu, daug trumpesnėmis kojomis, siauresniais sparnais, bet suaugusios uodega ilgesnė. Graži jūrų žuvėdra, apdaru panaši į upinę, tik vasarą snapas visas raudonas, daug siauresnis, sparno galuose juodos juostelės siauresnės, labiau matomas baltas sparnų kraštas, baltas antuodegis ir uodega, pilkesnis apdaro viršus, dažnai kontrastuojantis su baltu skruostu ir juodu viršugalviu; atrodo švaresnė už jauną upinę žuvėdrą.

Painiojama su upine žuvėdra. Skrenda panašiai, kaip upinė žuvėdra, tik sparnų mostai ne tokie plastiški; plasnodama vietoje, uodegą nuleidžia daugiau už upinę žuvėdrą.

Buveinė

Peri toliausiai šiaurėje iš visų žuvėdrų, gyvena vidutinio klimato juostoje, šiauriniuose kraštuose ir toli Arkties vandenyne. Peri pakrantėse ir salose, nors kai kuriuose regionuose - ir giliau sausumoje. Norvegijoje peri prie upių, salose ir pakrantėse ar netoli esančiuose samanynuose, kitur - daugiausia ant žvyruotų ir smėlėtų, neaukštų akmenuotų pakrančių. Dauguma buveinių yra ne aukščiau 10 m virš jūros lygio ir iki 100 m nuo vandens telkinių, tačiau didžiausios kolonijos susiformuoja sausumoje - dykynėse, viržynuose, nelygiose ganyklose, viksvynuose, siaurų įlankų salose.

Po perėjimo persikrausto į jūras, migracijos metu būna prie pakrančių ar sausumoje, bet dažniausiai gyvena jūrose, ilsėdamasi ant vandenyje plaukiančių objektų ir nuskrenda iki Antarktidos žiemą, Arkties jūrų - vasarą. Daugiausiai keliaujantis paukštis - nuskrenda milžiniškus atstumus; dėl tokio skraidymo per metus mato daugiausia šviesos.

Panašios rūšys