v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Beveik tokio pat ilgio kaip didysis apuokas, tik lieknesnė; didesnė už uralinę pelėdą ir ketvirčiu ilgesniais, už jos, sparnais. ♀ žymiai didesnė už ♂. Didelė, didele apvalia galva, santykinai ilgais sparnais ir uodega. Apdaras beveik visas rudai juodas ir pilkai baltas, iš tolo atrodo padūmavęs. Veido diskas išmargintas unikaliai: koncentriniais žiedais aplink geltonas akis, pilkai baltais antakiais ir ūsais, aiškia juoda 'barzda'. Dažnai aktyvi dienos metu. Skrydžio metu matoma blyški juosta sparne, tamsi juosta uodegos gale.
Jei gerai matoma - nesupainiojama. Tolstantis paukštis, jei nematyti uodegos, panašus į didįjį apuoką ar uralinę pelėdą. Laplandinė pelėda pilkesnė už pastaruosius, ilgesne uodega ir ne tokia 'statinaitė' kaip didysis apuokas, ilgesniais ir mažiau margais sparnais už uralinės pelėdos. Didelė galva iš šono atrodo vertikaliai nusklembta. Skrenda didingai (primena pilkąjį garnį).
Gyvena aukštesnėse platumose, šiauriniuose miškuose, panašiai kaip baltoji pelėda prisitaikiusi medžioti dieną, o kaip raiboji pelėda - prisitaikiusi gyventi tankiuose, brandžiuose ir aukštuose miškuose - pušynuose ir eglynuose, kuriuose gali augti ir beržai. Medžioja šalia miškų esančiuose durpynuose, viržynuose, pelkėse, laukuose ir kirtimuose. Suomijoje lizdai randami net smarkiai išretintuose miškuose, retkarčiais - net paliktuose vienišuose medžiuose viduryje kirtimų. Iš vienos pusės, plyni kirtimai sunaikina perėjimo vietas, iš kitos - pelėdai atsiranda tinkami medžioklės plotai.