v0.67 GW
IUCN Red List
Randami: LT
~ 1100000-1500000
Bemaž trečdaliu ilgesnis už trumpapirštį vieversį; penktadaliu didesnis už lygutę; tokio pat ilgio, tik lieknesnis, kaip kuoduotasis vieversys. Labiausiai paplitęs iš vieversių, stipriu snapu, tvirtu ir ilgu kūnu, gana ilgomis kojomis, sparnais ir uodega, juostuotu rudu apdaru; mėgsta būti ant žemės. Pagrindiniai požymiai yra: trumpas kuodas, atviras veidas (dėl blyškaus žiedo aplink akį ir antakio), pilnai išmargintas, gana aiškiai pažymėta krūtine, baltu sparnų kraštu ir uodegos šonais.
Dažniausiai būna vienintelis vieversys daugelyje vietų, bet yra panašus į kitus, mažesnius ar didesnius, vieversius, taip pat painiojamas su pentiniuotąja starta, sniegstarte ir pilkąja starta. Ilgu kūnu, baltomis uodegos šonų plunksnomis, panašias turi tik žymiai mažesni pilkieji vieversiai, bet jų sparnų kraštas nėra baltas. Trumpais atstumais skrenda daugiau plazdendamas ir ausdamas dangų, jam būdinga kiek pakaboti prieš nusileidžiant; ilgais atstumais ir migruojant - tikslingiau, bet netvarkingu ritmu, paplasnodamas, po to trumpai sklendžia ar lekia suglaudęs sparnus. Nerūpestingas, kiek kylantis ir krentantis skrydis, nespėriai judant pirmyn virš atvirų laukų būdingas tik dirviniam vieversiui ir leidžia jį pažinti net iš labai toli. Tuoktuvių skrydis ryžtingesnis: paukštis kyla smarkiai plasnodamas ir, pakybojęs gana ilgai, leidžiasi tarsi su parašiutu. Eisena tolygi, tampa šliaužianti, kai nuleidžia kūną ir pusiau sulenkia kojas.
Mažiau už lygutę ir kuoduotąjį vieversį mėgsta šilumą. Gyvena atvirose vietose, pakankamai lygiuose dirvonuose, nei per daug sausuose, nei dumbluotose, nors dažnai drėgnuose ir geriausia, kad jie būtų apaugę neaukšta žole ar grūdiniais augalais. Paplito iš natūralių stepių keičiantis aplinkai, mažėjant miškams ir didėjant dirbamos žemės plotams.