BirdLife: Trūksta duomenų

IUCN Red List

Randami: LT

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Kiek stambesnė už pievinę kregždūnę, trumpesnėmis išorinėmis uodegos plunksnomis. Elgesys ir bruožai labai panašūs į pievinės kregždūnės, tik apdaras daugiau juodai-baltas. Skiriamuosius požymius dažnai sunku užtikrintai pamatyti (įskaitant visiškai juodą sparno apačią), be to - pasitaiko hibridų su pievine kregždūne. Geromis stebėjimo sąlygomis arba iš arti galima pamatyti visiškai juodą sparno apačią ir vienodai tamsų sparno viršų (nesimato blyškaus sparno krašto). Snapo pagrinde yra maža raudona dėmelė.

Peri tik šiltose ir labai šiltose kontinentinėse zonose, beveik visas perėjimo arealas yra stepių zonoje; vengia dykumų, kalnų ir pajūrio zonų. Gyvendama stepėse, skiriasi buveinės pasirinkimu nuo pievinės kregždūnės - dažniau sutinkama aukštesnėse ir tankesnėse žolėse (pelynuose), žolėtose lankose, dirbamuose laukuose, kuriuose auginami linai, kukurūzai, soros, melionai. Kai kada įsikuria druskingose lygumose, sūrių ežerų pakrantėse, kriauklių ruožuose ir salelėse su žolėtais kauburėliais. Didesnės kolonijos visuomet įsikuria netoli vandens ir šalia drėgnų pievų ar pelkių, apaugusių aukštomis žolėmis; labai svarbu, kad buveinėje arti būtų geriamo vandens.

• Pievinė kregždūnė (Glareola pratincola)