v0.67 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Maža, žvali, trumpakaklė jūrų antis trumpu, siauru snapu, aukštu viršugalviu ir smaila uodega. ♂ tamsiai pilkai melsvas, kaštoniniais šonais, ryškiais baltais ruožais galvoje, kakle, krūtinėje ir sparno šonuose. ♀ juosvai ruda, dažniausia su dviem baltais rėžiais prieš akį, apvalia balta dėmele prie ausies, baltais ruožais krūtinės apačioje ir pilve. Skrydžio metu sparnai atrodo vientisai juosvai rudi.
Abi lytys atpažįstamos iš mažo dydžio, smulkaus snapo, smailos uodegos (dažnai pakeltos), tamsaus kūno ir gero plūdrumo vandenyje. ♂ iš toliau atrodo juodas ir gali būti painiojamas su juodosios anties ♂, kuris yra žymiai didesnis ir sunkesniu snapu. ♀ ir jaunų paukščių galvos raštas panašus į nuodėgulės ♀, kurios galvos šone yra tik dvi neryškios dėmės, ji pati - daug didesnė, sunkesniu snapu ir sparne turi baltą ruožą. Iš toliau, gali būti painiojama ir su ledine antimi, kurios apdaro spalva panašiai ruda, o galvos šviesumas prilygsta puošniosios anties, kai nesimato atskiros dėmės, bet ledinė antis visumoje blyškesnė, kaklo šonai balti, apačia balta ir pilka. Skrendanti siluetu ir judesiais primena klykuolę.
Gerai jaučiasi tik stipriose srovėse ir žemoje temperatūroje: tinka netgi kriokliai. Dažniausiai vengia ledo ir upių, kurios išteka iš ledynų. Metų ciklas primena lašišų: panašiai, kaip ir jos juda link įlankų ir fiordų, panašiai pabūna prie upių žiočių ir lėtai, neryžtingai juda link ištakų. Net ir lizdinės teritorijos dažnai būna netoli lašišų nerštaviečių. Nardo 1-2 m gylyje, tyrinėdama žvyruotą dugną, neria tiesiogiai skrydžio metu ir pradeda skristi - dar būdama panirusi. Meistriškai užlipa net ant stačių ir slidžių akmenuotų krantų. Lizdui pasirenka gerai apsaugotas ir paslėptas ertmes už akmenų, krūmų ar aukštų žolių (iki 2 m), noriai įsikuria mažose salelėse upėse, kartais - už krioklių. ♀♀ su jaunikliais keliauja srove žemyn link jūros. Žiemoja ant kranto, laikosi raižytose ir atokiose vietose, retai nuo akmenuotų iškyšulių, sukietėjusios lavos ir stačių uolų, saugių įlankų ir smėlėtų ar žvyruotų pakrančių nutoldama daugiau nei 300 m.