IUCN Red List

Randami: LT

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Nėra informacijos.

Aiškiai didesnis už kūltupį, trumputį trumpesniu snapu, sparnais ir kojomis, bet uodega ilgesnė (atrodo, kad gerokai ilgesnė); dydžiu, svoriu ir sudėjimu labai panašus į ispaninį kūltupį, tik kiek ilgesniais sparnais. Lengvas, apvaliagalvis ir ilgauodegis kūltupis; gana drovus, bet, kai tupi aukštesnėse vietose ir medžioja - panašus į medšarkę. Pauodegys ir uodega panaši į kūltupio, tik uodegos šonuose ilgesni juodi dryžiai. Juodas sparnų viršus akivaizdus, bet nediagnozuoja rūšies. Suaugusio ♂ pavasario apdare viršugalvis ir sprandas baltas, kontrastuoja su juodu veidu ir gerkle; juodumas susijungia su juoda nugara ir sparnais (dėl to iš nugaros paukštis atrodo plačiapetis). ♀ gana tamsi ir pilkai rusva, su neryškiu pilkšvu antakiu ir, dažniausiai, tamsiu ar taškuotu pagurkliu. Rudenį ♀ ir jauniklių mantija nėra tokia vienspalvė ir, dažniausiai, pagurklis nėra pablyškęs.

♂ apdaras pakankamai išsiskiriantis, bet vietose, kur gyvena kartu su tamsianugariu kūltupiu, reikia atkreipti dėmesį į pastarojo rūdžių spalvos pauodegį ir bakšvas juosteles ant sparnų (skrendančio). ♀ jauni paukščiai primena ispaninį kūltupį, bet dažniausiai galvos ir nugaros plunksnose matosi "žili" galiukai. Skrydis dėl ilgesnės uodegos yra lygesnis. Eina pasišokėdamas, stovėsena dėl trumpesnių kojų mažiau stati, lyginant su kitais kūltupiais.

Dažniausiai įsikuria atokiose akmenėtose vietovėse, kuriose yra pavienių didesnių akmenų, pūdymuose prie dirbamų žemių, prie atodangų, akmenuotų, žolingų stepių, gyvenvietėse ir kitose vietose, kur netrūksta krūmų ir nedidelių medžių. Žiemoje panašiose vietose Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje; taip pat miestų soduose.

Nuorodų nėra.