IUCN Red List

Randami: LT

~ 100000-300000

Dydis skirtingas; šiauriniai porūšiai ar populiacijos, gyvenančios aukštesnėse vietose, paprastai būna didesni; tipiškas šiaurinių porūšių paukštis daugiau nei 15% didesnis už vidurio Europos juodagalves sniegenas. Vidutinio ar didesnio dydžio, tvirtasprandė, gana ilgų sparnų ir ilgos uodegos, trumpu buku snapu ir ryškiu apdaru. ♂ ir ♀ juodu veidu ir viršugalviu, juodais sparnais su baltu skersiniu brūkšniu, baltu antuodegiu, juoda uodega; paausiai ir apatinė dalis raudona (♂), blyški rausvai ruda (♀). Jaunikliai panašūs į ♀, bet galvoje nėra juodos spalvos.

Nesupainiojama. Apdaras toks pat unikalus, kaip ir balsas. Atskirti vidurio Europos porūšius nuo šiaurinių nesudėtinga, nes aiškiai skiriasi dydžiu; ypač skrydyje, kai gerai matosi sparnų, uodegos ilgis, bendras kūno stambumas. Būdamas netoli priedangos, skrenda gana silpnai, gerai matosi balta dėmė šalia juodos uodegos; ilgais atstumais skrenda geriau, "kikiliškai" banguodama ir iškildama į gana didelį aukštį skrydžiuose tarp miškų ar migracijos metu. Eisena - nerangūs šuoliukai, ant žemės atrodo nepatogiai ir netvarkingai. Maitinasi lėčiau už kitus kikilinius, ilgai kramsnoja pumpurus ar sėklas snapu. Turi įprotį kilsčioti ir purtyti uodegą.

Miško paukštis. Gyvena spygliuočių, mišriuose ir plačialapių medžių miškuose. Dažniausiai gyvena brandžių spygliuočių ar mišriuose miškuose su tankiu traku. Žiemą dažnai lankosi soduose, miestuose, priemiesčiuose. Veisimosi metu atskrenda į sodus ar krūmynus palesti pumpurų, bet retai ten peri.

Dėl drovaus juodagalvės sniegenos elgesio retai pastebima miškuose, dažniau miško pakraščiuose ar atvirose vietose. Žmogaus gyvenvietėse paprastai vengia kontaktų su žmogumi, ne dažnai pasirodo ant žemės ar matoma skraidanti atviroje vietoje. Manoma, kad dėl to populiacijos gausa yra ne visai teisingai nustatoma.

Nuorodų nėra.