v0.67 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Ketvirčiu didesnis už rožinį kirą, beveik perpus didesnis ir ilgesniais sparnais už mažąjį kirą. Lieknas, vidutinio dydžio jūrinis kiras, gana smailu snapu, apvalia galva, siauru kūnu, santykinai ilgais ir gana tiesiais sparnais. Suaugęs pelenų pilkumo mantija ir sparnais, besibaigiančiais aštriu juodu trikampiu galu, likusi apdaro dalis balta. Jauniklių ir jaunų paukščių sparnuose matomos juodos zigzaginės juostos (raidė 'M'), jaunų paukščių galvoje, ant sprando ir kiek skeltos uodegos pabaigoje yra juodos juostos. Sparnų apačia balta. Snapas geltonas, kojos juodos.
Dėvėtu apdaru suaugęs nesupainiojamas. Mažas, švelnia išraiška ir grakštumu išsiskiria tarp kitų kirų. Skrenda gerokai lengviau už didžiuosius kirus, greitai plasnoja, laisvai manevruoja pučiant stipriems vėjams (tuo primena audronašas).
Peri arktinėse pakrantėse, kur vasarą vanduo nebūna sukaustytas ledu, plikose, dažniausiai aukštose uolose gana smailomis ir siauromis viršūnėmis. Atlanto vandenyno pakrantėse paplitęs šiauriniuose kraštuose ir vidutinio klimato zonose; dažniausiai įsikuria vėtrų plakamose pakrantėse. Prie Šiaurės jūros, kur yra saugomas, peri žemose uolose ar ant aukštų pastatų palangių, molų ir net plokščių akmenuotų ar smėlėtų paviršių. Kai kuriose vietovėse peri ir iki 20 km nuo jūros, žemyno gilumoje. Dažnai įsikuria bendrose kolonijose ant uolų kartu su kitais paukščiais; tuomet užima perėjimo vietas žemiau, iki 25 m aukštyje.
Neperintys paukščiai gyvena jūroje ir daugumas išperėjusių suaugusių paukščių nesirodo prie kranto kelias savaites. Rudenį ir žiemą dažniausiai būna atviroje jūroje, kai kurie nuklysta toliau į pietus, bet dauguma lieka šiauriau ir arčiau žemyno ribų. Neskraido tik didelių vėtrų metu ir tik labai blogam orui esant ilgesnį laiką praleidžia ant vandens paviršiaus.