v0.67 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Kiek trumpesniu snapu ir mažesnė už paprastąją gagą. Didelė, gana apvalia galva; kompaktiškesnė ir ne tokia nedaili, kaip paprastoji gaga, ♀ antsnapis prasideda toliau nuo akies. Iš arčiau, matosi priekinės veido dalies plunksnuotumas iki šnervių. Suaugęs ♂ jūroje atrodo baltas priekyje ir tamsia užpakaline dalimi; skrendančio sparne matoma balta dėmė, oranžinis snapas, pilkas viršugalvis ir sprandas. ♀ ir jaunikliai vientisai tamsiai rausvai rudi, rūdžių spalvos, mažai išmarginti, lyginant su panašaus amžiaus paprastosiomis gagomis.
Suaugęs ♂ nesupainiojamas; ♀♀ ir jauni paukščiai sunkiai atskiriami nuo paprastųjų gagų; skiriasi kiek šiltesnių atspalvių apdaru, pusmėnulio formos apdaro raštu, blyškiu pagurkliu. ♀ iš arčiau matoma 'besišypsanti' žiočių linija, mažiau užlenktas 'nagas' snapo gale.
Skrenda kiek lengviau ir greičiau už paprastąją gagą. Nuo paprastosios gagos galima atskirti ir iš balso.
Gyvena dar toliau šiaurėje už paprastąją gagą ir retai apsigyvena piečiau Poliarinio Rato, dažniau - toliau nuo švelnesnių Šiaurės Atlanto srovių. Palyginus su paprastąja gaga, mažiau sezoniškai judrūs ir net žiemojantys paukščiai mieliau susiranda tinkamas vietas Arkties vandenyne, nei migruoja žiemoti piečiau, į šiaurines jūras. Palyginus su paprastąja gaga, žiemą būna toliau nuo kranto, o vasarą susikeičia vietomis - peri giliau sausumoje, tundroje, o ne pakrantėse. Taip pat mažiau prisirišusi prie tam tikrų pakrančių ar archipelagų ir labiau linkusi keisti gyvenamąją vieta, maitinimąsi ir gyvenimo būdą, jei to reikalauja aplinkos sąlygos. Lyginant su paprastąja gaga, renkasi ne tokias akmenuotas ir net dumblinas pakrantes, vasarą dažniau įsikuria prie gėlo vandens telkinių, netgi upių.