v0.67 GW

Phylloscopus ibericus
[Passeriformes • Phylloscopidae]  (Clements)
LT Iberinė pečialinda
EN Iberian Chiffchaff arba Iberian Warbler
DE Iberienzilpzalp arba Iberischer Zilzalp
RU Иберийская пеночка arba Иберийская пеночка-теньковка
SE Iberisk gransångare
LV Ibērijas čuņčiņš
FR Pouillot ibérique
Statusas

IUCN Red List

Randami: LT

Lietuvoje peri

Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.

Buvimas Lietuvoje
Mėnuo
123456789101112
NNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNN
Apibūdinimas

Kiek mažesnė ir labiau kompaktiška nei ankstyvoji pečialinda, kiek bukesnis snapas, apvalesnė galva ir pastebimai trumpesni sparnai, bet proporcingai ilgesnė uodega. Maža, lengva, bet dažnai gana didele krūtine, ne tokia grakšti ir aktyvi, kaip ankstyvoji pečialinda ir ne tokia liekna, kaip šiaurinė. Uodegos judesiai išskirtiniai. Vakarų, centro ir pietvakarių rūšių apdaras rusvos alyvuogių spalvos viršuje ir blyškai gelsvas apačioje, labiau vienspalvis nei suaugusios ankstyvosios pečialindos ir neturi išskirtinių apdaro bruožų, išskyrus tamsų snapą, blyškų žiedelį aplink akį blyškiai geltoname antakyje ir (dažniausiai) tamsias kojas. Šiauriniai ir rytiniai porūšiai šaltesnių spalvų, daugiau alyvuogių spalvos, šaltesnės rudos ar net pilkos spalvos apdaro viršuje ir mažiau geltonos, kartais net visiškai balta apačia; dažnai primena šiaurinę pečialindą dėl labiau matomo ir blyškesnio antakio, didesnio kontrasto tarp viršutinės ir apatinės apdaro dalies, ir blyškios juostelės sparnuose (bent jau pirmą rudenį). Ant peties dažnai matoma tamsi netikro sparno (alula) plunksna.

Viena sunkiausiai identifikuojamų rūšių, išskyrus atvejus, kai girdima tipinė giesmelė; visų porūšių skrydžio metu matomi sparnai apvliais galais ir uodegos judesiai yra išskirtiniai - gana lėtas nueidimas ir po to sekantys šoniniai pavizginimai geriau atskiriami nei panašių rūšių staigus uodegos kilstelėjimas. Dažniausiai girdimas šiaurės vakarinių porūšių minkštas, bet ryškus garsas "fiuyyt"; rytinių porūšių garsas šaižesnis ir gailesnis "suiyyūū" ar "psyyt", primenantis jaunų viščiukų nerimo šūksnį.

Buveinė

Peri vidutinio klimato zonose ir Viduržemio jūros regionuose. Dažniausiai sutinkamas brandžiose žemumose ar slėniuose su ne per daug tankia danga ir pakankamai įvairia augalija, bet aptinkama ir kalnuotose pamiškėse ar didelių miškų pakraščiuose. Vakaruose dažniausiai renkasi senus lapuočių ar mišrius miškus, pereinančius į parkus, didelius sodus, kapines ar krūmynuose su aukštais medžiais. Lyginant su ankstyvąja pečialinda, rečiau apsigyvena jaunesnių, žemesnių ar labiau apžėlusių krūmų ir medžių plotuose; dažniauiai miškų paukštis, nors ir mažiau lyginant su žaliąja pečialinda.

Panašios rūšys