v0.57 GW
IUCN Red List
Randami: LT
~ 500000-700000
Laukiniai paukščiai aiškiai mažesni už keršulį, bet stambesni už ulduką; laukiniai paukščiai dažniausiai būna didesni, jei kryžminasi su domestikuotais karveliais. Vidutinio dydžio ir kompaktiškas, melsvai pilkas karvelis, su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje; skrydyje matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje. Domestikuotų ir vietinių paukščių apdaras smarkiai varijuoja: nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daugybe tarpinių pilkų, melsvų ir rudų formų; kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai.
Balta sparno apačia ir dvi linijos sparno pagrinde išskirtiniai. Skrendantį karvelį su ulduku supainioti sunku, nes pastarojo sparno apačia ne balta ir nėra baltos dėmės nugaros apačioje. Ant žemės, nuo ulduko skiriasi sparnų raštu (plačiai žymėtas uolinio karvelio, trumpomis linijomis ar tik dėmėmis patamsintas ulduko), mantijos spalva (blyškesnė nei galva uolinio karvelio, tokios pat spalvos - ulduko), kaklo spalva (intensyviau žalia ir purpurinė uolinio karvelio, šviesi ir vien žalia - ulduko). Skrenda veržliausiai iš visų karvelinių, staigiai plasnodamas išvysto nemažą greitį; gerai sklendžia ir sukiojasi.
Be natūralių gyvenimo vietų, ne be žmogaus įsikišimo atsirado vietinės populiacijos, kurios kilusios iš nelaisvėje laikomų paukščių. Kai kurios - susimaišė su laukiniais paukščiais, kitos gi liko gyventi netoli žmogaus - ant pastatų ar aplink juos, dažnai miestų centruose. Šios populiacijos dabar gyvena atskirai nuo laukinių giminaičių.
Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač - pakrančių. Dažniausiai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose zonose. Ten skrenda maitintis ir šalia dažnai randa geriamo vandens šaltinių. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens; dažnai peri giliuose šuliniuose.
Vietiniai karveliai gyvena žmonių gyvenvietėse, dažniausiai - pačiuose miestų centruose; peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių bokštuose, varpinėse, aukštuose pastatuose, geležinkelio stotyse, gamyklose, sandėliuose, namuose smailais stogais, ypač su bokšteliais, raitytais lietvamzdžiais, kupolais, ventiliatoriais, sienose su ornamentiškai išimtomis plytomis, karnizais, negyvenamomis palėpėmis, mansardomis. Dauguma lizdų sukama pakankamai aukštai virš žemės. Reikalingos ir saugios vietos pasivaikščiojimams - stogai, nutekamieji vamzdžiai, atbrailos, palangės; čia paukščiai randa geriamo vandens ir prausyklas.