v0.67 GW
Lietuvos Raudonoji Knyga: 2(V)
IUCN Red List
Randami: LT
~ 50-200
Panašaus ilgio, kaip naminė pelėda, ne tokia stambi, ilgesniais sparnais ir mažesne galva; sparnai ilgesni ir siauresni už mažojo apuoko. Ilgasparnė, gausiai juostuota, blyškiu gelsvai rudu ir geltonai baltu apdaru. Trumpi ausų kuodeliai sunkiai įžiūrimi, bet tamsūs sparnų galai ir plačiai išmarginta krūtinė gerai matomi. Pūpsantis veido diskas rusvai baltas, aiškiais juodais apvadais aplink švytinčias geltonas akis; išraiška grėsminga.
Dažniausiai painiojama su mažuoju apuoku, kurio sparnų raštas, skrydis ir migravimo metu pasirenkamos buveinės yra panašios. Balinės pelėdos sparnai santykinai ilgiausi iš visų pas mus gyvenančių pelėdų. Medžioklės skrydis klajojantis, po kelių apskaičiuotų, irkluojančių mostų, seka banguotas sklendimas, staigūs pasvirimai, posūkiai; visi veiksmai atliekami nedideliu greičiu, keik atkišus į priekį sparnus, dažniausiai laikant juos negilia V forma.
Peri šiaurinėse ir vidutinėse platumose - arktinėje tundroje, stepėse, Viduržemio jūros regionuose, kai kur - kalnuose, bet dažniausiai gyvena žemumose. Prisitaikiusi gyventi įvairiomis sąlygomis, bet neužsilaiko ilgai itin šaltomis žiemomis šiauriniuose kraštuose. Gyvenamos vietos pasirinkimą dažniausiai lemia gausus smulkiųjų graužikų kiekis apylinkėse ir jei jų trūksta, persikelia gyventi net iš idealiai tinkamų gyventi vietovių. Apsigyvena atviresnėse vietose, toliau nuo žmonių trikdymo, viržynuose, naujai atsodintuose jaunuolynuose kalvotose vietovėse, didelėse ganyklose, pelkėse, kopose, salose vandens telkiniuose. Dažniau būna ant žemės arba skraido, nei tupi medžiuose, kartais peri ant žemės ir šiai rūšiai nelabai reikia aukštų ir patogių stebėjimo vietų. Žiemą persikelia į nuimto derliaus laukus, ražienas, bulvių ar ropių laukus, pelkes; taip pat - dykumas.