Nebūtinai. Dažnai patinai šitaip demonstruoja patelėms naujo būsto privalumus, o patelės snapu tikrina būsto tvirtumą - bando įsitikinti, kad būstas saugus ir jame pavyks išperėti. Praplatinus landą, galite sulaukti priešingos reakcijos - paukščiai nusivils statiniu ir ieškosis kito būsto. Mėlynosios zylės gali apsigyventi inkiluose su kiek platesnėmis landomis, bet tais lizdais gali susidomėti didesni paukščiai ir išstumti zyles iš jiems patikusio inkilo.
Inkilo landa turi būti aukščiau nei 125 mm virš dugno. Jokiu būdu neįrenkite tupėjimo laktos po landa - ji tik suteikia plėšrūnams patogią atramą, o paukščiams yra visai nereikalinga. Jei geniai dažnai nusiaubia inkilus, praplatindami landas, prie landos prikalkite papildomą storesnę lentelę su tokio pat, kaip ir inkilo, skersmens skyle. Šitaip įrengtas inkilas apsaugos jo gyventojus ir nuo kitų plėšrūnų, nes prailginta landa bus papildoma kliūtis, norint pasiekti kiaušinius ar jaunus paukščiukus. Jei inkilo landa neatsukta į pietus, galima landą apkalti skarda (atsuktuose į pietus inkiluose skarda vasarą saulėje gali labai įkaisti). Ant inkilo stogo galima pritvirtinti spygliuotų krūmų šakų (pvz. rožių). Paukščiams jos netrukdys, o plėšrūnas negalės ant stogo įsikurti, bandant patekti inkilo vidun. Venkite kabinti inkilus ant kamieno po storomis šakomis, nuo kurių ant inkilo stogo lengviau patekti katėms.
Inkilo landą reikėtų atsukti šiaurės ar rytų kryptimi. Geriausiai tinka šiaurės-rytų kryptis: akstyvą rytą, kol saulė dar nėra kaitri, į inkilą pateks šviesa, vyraujantys drėgni vakarų krypties vėjai nepūs tiesiogiai į landą, o karščiausia pietinė saulė neįkaitins inkilo (jei jis nugarėle pritvirtintas prie medžio kamieno ar namo sienos). Šešėlyje esančius inkilus paukščiai renkasi dėl kitokių savybių (landos pokrypio, priskridimo patogumo), todėl gali jie būti pasukti kita kryptimi, įskaitant ir pietus.
Drenažas ir ventiliacija. Nepamirškite pragręžti kelių 3-5 mm skylučių inkilo grindyse. Galima nupjauti ar nuzulinti grindų pagrindo kampus, kad pritvirtinus grindis liktų plyšiai, per kurį galėtų išbėgti lietaus vanduo. Inkilo šonuose, prie viršaus, palikite nedidelį nesandarumą arba išgręžkite kelias ventiliacines skylutes. Vidinėje priekinės dalies pusėje galima padaryti įrantus, kurie palengvins jauniklių kelią link landos, ruošiantis savo pirmam skrydžiui. Gerai įrenkite stogą, kad per jį į inkilą nepatektų lietaus vanduo. Kuo labiau išsikiša stogo kraštai, tuo mažiau vandens į inkilą galės patekti tiesiogiai. Užsandarinkite inkilo šonines siūles pakulomis ar panašia izoliacine (nesintetine) medžiaga, kad pro sudūrimus nešvilptų vėjai ir nesiskverbtų drėgmė. Inkilo išorę (bet ne vidų ir ne plotą aplink landą) galima apdoroti medžio apsaugos priemonėmis - inkilas išliks ilgiau. Inkilų dažyti nerekomenduojama. Atsidarantis stogas ar priekis, jei tokį įrengsite, neturėtų labai lengvai atsidaryti, nes juos gali išradingai atidaryti šarkos, varnos, katės ar voverės.
Inkilą kelkite iškart po to, kai jį padarėte. Geriausias laikas iškelti inkilą - ruduo. Vėliau, pavasarį, iškelti inkilai gali likti neapgyvendinti. Kai kurie paukščiai rengia žvalgybinius skrydžius ir ieško tinkamo būsto dar iki sezono pradžios, todėl anksti iškeltas inkilas bus anksčiau pastebėtas ir, galbūt, įvertintas. Vėlyvą rudenį ar žiemą tokiuose inkiluose gali apsistoti užuovėjos ieškantys paukščiai.
Inkilai kabinami 1,5 - 3 m aukštyje. Kuoduotosioms ir pilkosioms zylėms - žemiau (1-1,5 m), tik reikėtų pasirūpinti, kad žemai esantys inkilai būtų neprieinami katėms ar kitiems plėšrūnams. Priskridimas prie inkilo turi būti neužstotas medžio šakų ar kitų kliūčių, išskyrus inkilus toms rūšims, kurios gyvena tankumynuose. Šalia inkilo esančios plonos medžio šakos yra privalumas, nes ant jų nutupia besimokantys skraidyti jaunikliai, o ant plonų šakų šalimais negali įsikurti stambesni paukščiai.
Gali būti, kad viskas gerai. Ne visuose inkluose įsikuria paukščiai. Jeigu inkilas tvarkingas, gali būti, kad jam parinkta netinkama vieta - per daug atvira, ar atvirkščiai - per daug tanki. Galbūt, netoliese užtenka gerų natūralių vietų, kuriose peri paukščiai ar inkilai sustatyti per tankiai. Reiktų įsitikinti, kad inkilo dydis, jo landos skersmuo tiks tai rūšiai, kurią bandote prisivilioti. Kartais netoliese įsikuria nepageidautinas "kaimynas". Kitais metais pabandykite perkelti inkilą į naują vietą - iš atviresnės vietos perkeliant į tankesnę ar atvirkščiai, pakelti arba kiek nuleisti inkilą. Naujuose inkiluose nedažnai įsikuria didžiosios zylės - joms patinka tamsus inkilo vidus.
Būtinai. Inkilai valomi spalio pabaigoje-sausio mėnesiais, išmetant iš vidaus senus lizdus ir inkilo vidų išplaunant verdančiu vandeniu. Nuėmę inkilą patikrinkite, ar konstrukcija išliko tvirta, neatsirado skilimų ir skylių, landa nepraplatinta genių. Reikalui esant, suremontuokite inkilą ir jis vėl tiks paukščiams.
Nebūtina. Geriau netoliese parūpinti lizdo statybai reikalingų medžiagų - šieno, nukirptų plaukų, pūkų iš senų pagalvių, vilnonių siūlų (tik ne medvilninių ar sintetinių, kurie gali būti pavojingi paukščiams).
Galima tvirtinti inkilus prikalant ar priveržiant varžtais prie kamieno, apjuosiant viela medžio kamieną arba kabinant inkilus kabliais, padarytais iš storesnės vielos. Kad ir kokį būdą naudosite, nepamirškite, kad medis auga, todėl reikia patikrinti, ar vinys neatsilaisvino (kasmet), o viela - neveržia medžio (kas keli metai). Kabinant inkilus, stenkitės kuo mažiau pakenkti medžiams. Medžio kamieną apjuosiant viela, rekomenduojama ją įverti į guminį vamzdelį, kad mažiau pakenktų kamienui, arba padaryti iš medžio 4-8 3 cm dydžio kubelius bei juos įkišti tarp vielos ir kamieno.
Galima po kregždžių lizdais pritvirtinti storesnio kartono, faneros plokštę, platesnę lentą.